Nuo visuomenei naudingos veiklos ministerija siūlo atleisti daugiau pašalpų gavėjų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo plėsti sąrašą gyventojų, kurie nebūtų kviečiami atlikti visuomenei naudingos veiklos.

Siūloma nekviesti žmonių, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai bei jeigu jie dalyvauja savivaldybės organizuojamose socialinių įgūdžių ugdymo ar priklausomybių prevencijos programose.

Taip pat visuomenei naudingos veiklos išvengtų žmonės, gyvenantys toliau negu trys kilometrai nuo vietos, kurioje reikėtų atlikti darbus, ir jei neužtikrinamas susisiekimas visuomeniniu transportu, neorganizuojamas nemokamas pavėžėjimas ar nekompensuojami bilietai.

Nauja tvarka įsigalios, kai ją pasirašys ministrė. Dabar ministerija laukia savivaldybių, seniūnijų pozicijos.

Ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina BNS teigė, kad visos savivaldybės organizuoja visuomenei naudingą veiklą, tačiau didmiesčiuose jos labai nedaug.

„Pavyzdžiui, Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone paramą gaunančių gyventojų naudingai veiklai pasitelkiama apie 1 proc., Kauno mieste – apie 7 proc.“, – pranešė S. Kulpina.

Pasak jos, šioje veikloje dalyvauja apie 23 proc. gyventojų, kurie gauna socialinę pašalpą.

„2025 metais vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 61,2 tūkst. gyventojų, iš jų pasitelkta 14 tūkst. visuomenei naudingoje veikloje“, – pranešė ministerijos atstovė.

S. Kulpina teigė, kad į visuomenei naudingą veiklą siūloma nebeįtraukti tų žmonių, kuriems tai daryti sudėtingiausia.

„Matome iš praktikos, gyventojų kreipimųsi, kad priešpensiniame amžiuje ne visi žmonės jau yra pajėgūs ir gali dalyvauti dėl sveikatos, nors darbingumo lygis nenustatytas. Juolab, kad savivaldybės dažniausiai (apie 80 proc.) paramą gaunančius asmenis pasitelkia aplinkos, viešųjų erdvių tvarkymui, veiklai nevyriausybinėse organizacijose ir pagalbai teikiant socialines paslaugas“, – sakė S. Kulpina.

„Jeigu iš tikrųjų žmogus turi priklausomybių, bet dalyvauja prevencijos programose, neverta jo dar pasitelkti ir visuomenei naudingoje veikloje. Svarbu, kad jis keičia savo gyvenimo modelį, kad linkęs keisti savo ir sveikatos būseną, gerinti psichologinę būseną“, – pridūrė ji.

Pasak ministerijos atstovės, norima atsižvelgti ir į tai, kad kai kuriems žmonėms sunku atvykti – viešasis transportas nevažiuoja arba važiuoja retai, o autobusų stotelė – toli nuo namų.

„Gaunama socialinė pašalpa nėra tokia didelė ( jos vidutinis dydis vienam šeimos nariui siekia kiek daugiau nei 182 eurus), todėl žmogui būtų finansinė našta, jeigu dar tektų kažkur važiuoti visuomenei naudingą veiklą atlikti. (...) Tada savivaldybė ir neturėtų pasitelkti tokio žmogaus, kai neužtikrinamas pavėžėjimas“, – sakė ji.

Savivaldybės pasitelkti visuomenei naudingoje veikloje gali gyventojus, kurie yra darbingo amžiaus, bet dėl įvairių priežasčių nedirba bei nesimoko, nedalyvauja darbo paieškoje ar užimtumo priemonėse ir gauna socialinę pašalpą.

Naudingiems darbams šie gyventojai gali būti pasitelkiami, jeigu šią pašalpą gauna ilgiau negu tris mėnesius iš eilės.

„Negalima atsisakyti visuomenei naudingos veiklos, jeigu gauna socialinę pašalpą ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės, o jeigu atsisakys, tai tuomet socialinė pašalpa bus mokama tik vaikams“, – BNS teigė S. Kulpina.

Socialinė pašalpa žmogui mokama, jeigu jo vidutinės pajamos per mėnesį neviršija vienam šeimos nariui 256,3 eurų. Šeimoje tai priklauso nuo žmonių skaičiaus: pirmam šeimos nariui būtų 256,3 euro, antram – 230,67 euro, trečiam – 179,41 euro.