Ministerija nepritaria siūlymui už nemokamus alimentus atimti vairuotojo pažymėjimą

Teisingumo ministerija nepritaria socialdemokrato Dariaus Razmislevičiaus siūlymui atimti vairuotojo pažymėjimą iš tėvų, vengiančių mokėti alimentus, tačiau ji sutinka, kad tokie asmenys negautų leidimo turėti ginklą medžioklei.

Tuo metu pats parlamentaras viliasi, kad Seimas neatsižvelgs į šią poziciją, nes, anot jo, problema dėl vaikų neišlaikymo yra didelė ir ją privalu spręsti.

Teisingumo ministerija neigiamą išvadą parengė D. Razmislevičiaus pateiktoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, pagal kurias vaiko išlaikymo išmokų nemokantiems tėvams būtų galima atimti teisę vairuoti automobilius bei laivus, nesuteikti mėgėjų žvejybos leidimų, įsigyti ir laikyti ginklus medžioklei.

„Tokiems siūlymams nepritartina, nes, siekiant užtikrinti pareigos išlaikyti vaikus vykdymą, Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje jau yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už vengimą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką“, – teigiama išvados projekte.

Anot ministerijos, atsakomybė už vengimą vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo jau yra išsamiai reglamentuota Baudžiamajame kodekse, jos taikymo ribos aiškiai apibrėžtos teismų praktikoje, todėl siūlymas nustatyti administracinę atsakomybę už tą pačią veiką dubliuotų galiojantį teisinį reguliavimą, sudarytų prielaidas nepagrįstai baudžiamosios ir administracinės atsakomybės konkurencijai, mažintų teisinio reguliavimo aiškumą ir sistemiškumą. Be to, tai reikštų atsakomybės švelninimą.

Seimas gegužę po pateikimo pritarė D. Razmislevičiaus Administracinių nusižengimų kodekso papildymui, kad asmuo, vengiantis vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, galėtų netekti teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės įgyti mėgėjų žvejybos leidimą, teisės įgyti ir laikyti ginklus medžioklei.

Teisingumo ministerijos teigimu, norint atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę, jis administracinį nusižengimą turi būti padaręs naudodamasis šia teise, o vengimas vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo negali būti laikomas tokia veika. Todėl siūlymas yra teisiškai nepagrįstas ir nesuderinamas su Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintomis administracinio poveikio priemonės taikymo sąlygomis.

Be to, pasak ministerijos, siūlymas atimti teisę turėti ginklą medžioklei, neišduoti žvejybos leidimų vaikų neišlaikantiems tėvams yra sistemiškai nepagrįstas, nedera su teisėkūros aiškumo bei teisės normų sisteminio nuoseklumo principais, kelia abejonių dėl tokių ribojimų proporcingumo bei lygiateisiškumo.

Tačiau Teisingumo ministerija siūlo tobulinti Seimui pateiktus Medžioklės, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimus, kad pagal juos už vaikų neišlaikymą teisti asmenys negalėtų turėti ginklų medžioklei ir jiems nebūtų išduotas leidimas medžioti, o jau turimas būtų panaikintas.

Socialdemokratas D. Razmislevičius viliasi, kad Seimas atmes tokią Vyriausybės poziciją, jeigu ji bus patvirtinta.

„Tikiuosi, kad Seimas pažvelgs tikrai rimčiau į šitą klausimą. Juolab kad pateikimo stadijoje tikrai didelė Seimo narių dalis pritarė šitam klausimui ir daugelis tikrai supranta, kad tai yra didžiulė problema“, – BNS teigė parlamentaras.

„Tie asmenys, kurie slepia pajamas, jie gi mums visiems sėdi ant sprando. Kai jie negaus pensijos, negaus kitų pajamų, vėl atsisuks į valstybę ir mes juos išlaikysime, jie taps mūsų išlaikytiniais. Čia tikrai yra didžiulė problema, ir ją reikia išspręsti vieną kartą, o ne kažko bijoti“, – kalbėjo jis.

Politikas pabrėžė, kad Teisingumo ministerijos argumentas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo yra niekinis, nes šis Baudžiamojo kodekso straipsnis realybėje neveikia.

„Baudžiamajame kodekse tas straipsnis visiškai neveikia (...) Tas straipsnis yra pasityčiojimas iš vaikų ir iš vienišų likusių tėvų su jais“, – sakė D. Razmislevičius.

Jis teigė jau pateikęs Baudžiamojo kodekso pataisą, siūlydamas griežtinti atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką.

Dabar už šią veiką gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

„Jį reikia griežtinti, kad neliktų jokių viešųjų darbų, baudų“, – tvirtino Seimo narys.

D. Razmislevičiaus įsitikinimu, administracinė atsakomybė būtų daug veiksmingesnė negu Baudžiamojo kodekso norma.

„Administraciniame kodekse būtent siūlau tarpinę pakopą, kad nereikėtų Baudžiamojo kodekso ir kad žmogus kaip tik susiimtų, sutvarkytų šitą klausimą ir išsispręstų. Jie visiškai vienas kitam neprieštarauja. Administracinė nuobauda yra tarpinė grandis“, – sakė politikas.

„Iš viešosios erdvės matyti, kad šita priemonė būtų kur kas paveikesnė. Panašu, kad tie asmenys daug jautriau reaguoja į vairuotojo pažymėjimo sustabdymą negu į realią kalėjimo bausmę, kuri neveikia“, – tvirtino jis.

Anot socialdemokrato, jeigu dabartinė norma neveikia, ją reikia keisti.

„Jeigu turime neveikiančią priemonę ir negalime padaryti veikiančios, vadinasi, geriau naikinti tą neveikiančią. Latvijoje, kitose šalyse ši administracinė priemonė veikia puikiausiai, bet Lietuvoje mes kažkodėl trypčiojame ir rašome nesąmoningas išvadas“, – piktinosi D. Razmislevičius.

„Sodros“ duomenimis, birželio mėnesį daugiau nei 31 tūkst. asmenų, neišlaikančių savo vaikų, buvo jos skolininkais, bendra jų skola valstybei siekė 188 mln. eurų.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narės Astos Stanišauskaitės teigimu, vasaros pradžioje antstoliai rūpinosi maždaug 100 tūkst. vaikų priteistų alimentų ieškojimu. Vaikams laiku nesumokėtų išlaikymo išmokų skola siekė 204,5 mln. eurų.

Anot jos, alimentų dažniausiai nemoka 35–50 metų vyrai, kurie negauna oficialių pajamų arba gauna darbo užmokestį į užsienio sąskaitas.