Merai galės lengviau atsikvėpti: A. Sysas teikia pataisas, kad sutaupytos lėšos liktų savivaldai

„Siūlymas drausti savivaldybėms perkelti nepanaudotas praėjusių metų lėšas į einamuosius metus ribotų jų finansinį lankstumą ir gebėjimą efektyviai planuoti išlaidas.

Dėl tokio draudimo savivaldybės būtų priverstos metų pabaigoje skubiai išleisti lėšas, kad jų neprarastų, o tai skatintų neefektyvų biudžeto vykdymą. Dauguma savivaldybių projektų – ypač infrastruktūros ir investiciniai – tęsiasi kelerius metus, todėl būtina turėti galimybę perkelti lėšas jų tęstinumui užtikrinti“, – paaiškina A. Sysas.

Anot jo, draudimas mažintų finansinį stabilumą ir galėtų lemti projektų vėlavimus ar net sustabdymus.

„Mažesnės savivaldybės, turinčios ribotesnius resursus, patirtų neproporcingai didesnį poveikį.

Be to, tokia nuostata skatintų trumpalaikį planavimą ir biudžeto „formalų“ vykdymą, o ne kokybišką viešųjų išteklių naudojimą. Galiausiai, griežtas draudimas neleistų optimaliai panaudoti biudžeto likučių visos valstybės mastu, nes lėšos būtų tiesiog „užšaldomos“, o ne investuojamos į realius vietos poreikius“, – įspėja Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

A. Sysas siūlo įstatymu įtvirtinti, kad „tam tikrų metų savivaldybės biudžeto išlaidos turi neviršyti jo pajamų, išskyrus metus, kuriais pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų numatomas ekonomikos sulėtėjimas arba patiriamas nuosmukis. Pastaruoju atveju savivaldybės biudžeto išlaidos negali viršyti savivaldybės biudžeto pajamų daugiau kaip 1,5 procento.“

Vyriausybei parengus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą, Savivaldybių asociacija kreipėsi į šalies vadovus ragindami nenaikinti dabar galiojančios biudžeto balanso lankstumo taisyklės, kuri leidžia lėšų perkėlimą, prie einamųjų metų pajamų pridedant praėjusiais metais sukauptus savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų likučius.

Merų nuomone, neteisinga, kad „savivaldybės, kurios atsakingai planavo ir vykdė savo biudžetus, yra iš esmės baudžiamos“. Anot jų, tokiais pakeitimais „būtų padaryta didelė žala Lietuvos savivaldybių finansiniam savarankiškumui ir būtų drastiškai pablogintos jų investicinės galimybės“.

Savivaldos atstovai įspėja, kad savivaldybės 2026 metais netektų teisės panaudoti apie 600 mln. eurų ankstesniais metais sutaupytų lėšų, todėl nukentėtų jų galimybės vykdyti investicinius projektus, prisidėti prie nuolat nepakankamo valstybės deleguotų funkcijų finansavimo, skirti lėšas civilinės saugos ar kitoms reikmėms.

Jeigu savivaldybės netektų galimybės savarankiškai planuoti biudžetus ir perkelti lėšas iš vienų metų į kitus, „Lietuvos savivaldos potencialas investuoti būtų fundamentaliai pakirstas: stotų jau vykdomi projektai ir statybos, prasidėtų netesybos su rangovais, daug projektų iš viso nebūtų pradėti“, – įspėjama savivaldos atstovų kreipimesi.