Lietuva žiniasklaidos laisvės indekse smuktelėjo vienu laipteliu į 15 vietą

Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukrito viena pozicija žemiau – iš 14 į 15 vietą, ketvirtadienį paskelbė „Reporteriai be sienų“ (RSF).

„Nepaisant teisinės sistemos trūkumų, ekonominių problemų ir įtampos su valdžia, žurnalistai dirba palyginti palankiomis sąlygomis“, – teigiama ataskaitos dalyje apie Lietuvą.

Visgi RSF pažymi, kad COVID-19 pandemijos pradžios žodiniai išpuoliai prieš žiniasklaidą tapo įprastu reiškiniu.

Latvija šių metų indekse yra 17-a, o Estija – trečia.

Indekso rengėjai apžvelgdami Lietuvos padėtį skyrė dėmesio su nacionaliniu transliuotoju LRT susijusiems pokyčiams, pažymėdami, jog neseniai pasiūlytos įstatymo pataisos „sukėlė rimtų nuogąstavimų dėl didėjančio politinio spaudimo LRT ir jos nepriklausomybę saugančių garantijų susilpnėjimo.“

BNS rašė, kad valdantiesiems pernai nepavyko priimti įstatymo pataisų, lengvinančių LRT vadovo atleidimą nepasibaigus kadencijai.

Po to buvo sukurta darbo grupė naujam transliuotojo valdysenos modeliui parengti. Šiuo metu jis yra svarstomas parlamente, tačiau ir šį projektą kritikai vadina keliančiu grėsmę laisvam žodžiui.

RSF ataskaitoje taip pat rašoma, kad nors vyriausybės ir žurnalistų santykius lydi įtampa, kuri stiprėja su kiekviena nauja krize, politiniai išpuoliai prieš žurnalistus yra reti.

Visgi dažnai žiniasklaidos priemonės susiduria su valstybės institucijų atsisakymu be paaiškinimo suteikti informaciją, teigia „Reporteriai be sienų“.

Indekse rašoma, kad visuomenė gerbia žurnalistus Lietuvoje, išskyrus kai kuriuos konspiracijų teorijų šalininkus.

„Tai aiškiai parodė tūkstančių žmonių dalyvavimas protestuose, skirtuose paremti LRT ir laisvą žiniasklaidą“, – teigiama ataskaitoje.

RSF rašo, kad Medijų rėmimo fondo finansavimo sumažinimas „gali turėti neigiamą poveikį regioninėms ir kitoms pažeidžiamoms žiniasklaidos priemonėms bei pakenkti žiniasklaidos pliuralizmui.“

Indekse taip pat pažymima, kad šalies teisinė bazė stokoja aiškumo ir ne visuomet „padeda apsaugoti žurnalistų teises“, o „teismai kartais teikia pirmenybę asmens duomenų apsaugai, o ne spaudos laisvei“.

Užpernai Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse buvo 13, o 2023 metais užėmė rekordinę septintą vietą.