Laukiant siuntų suaktyvėjo sukčiai: gyventojai jau prarado šimtus tūkstančių eurų

Siekdami neteisėtai pasisavinti žmonių lėšas, sukčiai naudojasi pačiais įvairiausiais metodais bei technikomis: skambina telefonu, siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes. Ne išimtis – ir pranešimai apie siunčiamas bei pristatomas siuntas.

Kadangi internetinės prekybos apimtys tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje nuolat auga, kartu su jomis didėja ir pristatomų siuntų kiekiai. „SmartPosti“ operacijų vadovas Vaidotas Kirkickas pastebi, kad kuo įprastesne kasdienybės dalimi tampa šis procesas, tuo dažniau juo bando pasinaudoti ir sukčiai. Kaip atskirti tikrą informaciją nuo apgaulės, internete apsipirkti ir gauti užsakytą siuntą saugiai?

Viena dažniausiai naudojamų schemų – SMS žinutė ar elektroninis laiškas su informacija, kad siuntos nepavyko pristatyti ar kad būtina patikslinti adresą ir pateikiama nuoroda, vedanti į sukčių sukurtą puslapį, kuris vizualiai primena oficialią siuntų bendrovės svetainę.

„Tokiose svetainėse gali būti prašoma suvesti banko kortelės duomenis ar prisijungimo informaciją. Kartais nurodoma sumokėti simbolinį administravimo mokestį. Svarbu suprasti, kad patikimos įmonės neprašo jautrių duomenų nei telefonu, nei atsitiktine nuoroda“, – pabrėžia „SmartPosti“ atstovas.

Pasak V. Kirkicko, privalu atkreipti dėmesį į siuntėjo adresą – net jei laiškas atrodo tvarkingas ir be klaidų, klastotę gali išduoti el. pašto domenas. Kilus bent menkiausiai abejonei, informaciją rekomenduojama tikrinti papildomai – naršyklėje suvedus oficialų siuntų įmonės puslapio adresą, o ne spaudžiant gautą nuorodą.

Kitas nusikaltėlių intensyviai naudojamas veikimo būdas – spaudimas prašomus veiksmus atlikti nedelsiant. Nors ši taktika plačiausiai paplitusi bankinių operacijų srityje, kai žmonės gąsdinami, kad neatlikus kažkokio veiksmo, bus užblokuota jų sąskaita ar pervesti pinigai, ji ganėtinai veiksminga ir laukiant siuntos.

„Argumentuojama, kad tuojau pat neatlikus tam tikro veiksmo, siunta bus grąžinta siuntėjui ar sunaikinta. Tokiais atvejais reikia prisiminti, kad siuntų bendrovės savo klientų negąsdina ir jokių ultimatumų nekelia. Jei esate spaudžiami „tuoj pat“, „nedelsiant“ pateikti trūkstamus duomenis ar atlikti mokėjimą, tai jau rimtas signalas, kad bendraujate su nusikaltėliu“, – pažymi V. Kirkickas.

Jis primena, kad visi „SmartPosti“ mokėjimai vykdomi tik per saugias ir aiškiai identifikuojamas nuorodas, o klientai nėra prašomi pateikti perteklinių duomenų.

„Nei bankai, nei siuntų bendrovės neprašo atskleisti prisijungimo, PIN kodų, bankinės kortelės ar asmeninių duomenų. Suprantama, kad kai žmogus laukia užsakytos siuntos, tokios žinutės vertinamos mažiau kritiškai. Vis tik į tai atkreipti dėmesį privaloma – tai gali apsaugoti nuo skaudžių finansinių nuostolių“, – pabrėžia V. Kirkickas.

Pasak „SmartPosti“ operacijų vadovo, norint išvengti nuostolių, atsargumą reikėtų „įjungti“ jau renkantis elektroninę parduotuvę.

„Visų pirma – įsitikinti, ar pardavėjo svetainėje aiškiai nurodyti įmonės rekvizitai, kontaktinė informacija ir prekių grąžinimo sąlygos. Jei puslapyje tokio pobūdžio informacija skurdi ar jos visai nėra, o prekės kaina atrodo neįtikėtinai maža, tai jau turėtų sukelti įtarimą. Sukčiai dažnai vilioja itin patraukliais pasiūlymais, tikėdamiesi, kad žmogus nesigilins į detales“, – pasakoja V. Kirkickas.

Ekspertas taip pat rekomenduoja atsiskaityti tik saugiais mokėjimo būdais, naudojant papildomas apsaugos priemones – pavyzdžiui, dviejų veiksnių autentifikavimą.

„Net ir tokie paprasti veiksmai kaip skirtingi slaptažodžiai skirtingoms paskyroms ar reguliariai atnaujinama antivirusinė programa gali apsaugoti nuo didelių finansinių nuostolių“, – pabrėžia V. Kirkickas.

Jis taip pat primena, kad svarbu išlikti budriems ir jau laukiant užsakytos siuntos – visą informaciją apie siuntos judėjimą sekti tik oficialiais kanalais, o kilus klausimams ar neaiškumams, susisiekti su oficialiu klientų aptarnavimo centru, o ne atsakinėti į įtartinas žinutes.

„Sukčiavimas retai būna sudėtingas techniškai – dažniausiai jis paremtas asmens psichologija ir impulsyviu jo elgesiu. Jei žmogus neskuba, tikrina informaciją ir išlaiko kritinį mąstymą, didžioji dalis rizikų paprasčiausiai išnyksta“, – apibendrina „SmartPosti“ operacijų vadovas V. Kirkickas.