Kultūros komitetui nepavyko apsvarstyti visų pasiūlymų LRT įstatymui

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį nebaigė svarstyti visų parlamentarų siūlymų dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pakeitimo.

Nors posėdis truko visą darbo dieną, neapsvarstyti liko dar keliasdešimt Seimo narių ir visi suinteresuotų institucijų siūlymai.

Komitetas nusprendė, kad nereikėtų keisti šiuo metu galiojančios įstatymo normos, jog LRT naudojamuose kanaluose ir interneto svetainėje be nacionalinio transliuotojo tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Gytis Oganauskas dar ankstesniame posėdyje paaiškino, kad šis draudimas yra techninio pobūdžio, užkertantis kelią nacionaliniam transliuotojui leisti naudotis savo dažniais kitoms stotims.

Tuo metu Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė siekia apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį.

Kultūros komiteto pirmininko socialdemokrato Kęstučio Vilkausko teigimu, grupė Seimo narių teiks savo siūlymą dėl redakcinės politikos, tačiau jo nedetalizavo.

Komitetas atmetė įvairius projektus mažinti LRT tarybos narių skaičių, bet sutiko trumpinti jų kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų.

Taip pat nutarta nepritarti darbo grupės variantui, kad savo narį į nacionalinio transliuotojo tarybą skirtų Trišalė taryba. Šią teisę vietoj jos siūloma deleguoti Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai.

Atmestas konservatorės Daivos Ulbinaitės projektas suteikti teisę Medijų tarybai deleguoti savo atstovą į LRT tarybą.

Komiteto nariai trečiadienį palaikė liberalo Vitalijaus Gailiaus siūlymą, kad įstatyme reikėtų nustatyti aukštesnius kompetencijos kriterijus kandidatams į tarybos narius.

Pagal variantą, kuriam pritarta, tarybos nariais galėtų būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, gebantys analizuoti strateginius ir finansinius dokumentus bei priimti pagrįstus sprendimus, mokantys ne mažiau kaip vieną Europos Sąjungos oficialiąją kalbą ne žemesniu kaip B2 lygiu ir turintys penkerių metų darbo patirtį, kurią sudaro ne mažesnė nei trejų metų darbo patirtis vadybos, teisės, finansų, viešojo administravimo ar kitoje su LRT veikla susijusioje srityje.

Komiteto palaikymo nesulaukė siūlymai, kad dėl LRT direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus įgaliojimų terminui būtų balsuojama atviru balsavimu.

Kultūros komitetas taip pat pritarė LRT tarybos biuro steigimui.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį surengtas nuotoliniu būdu būdu. Komiteto vadovas K. Vilkauskas tokį sprendimą grindė tuo, kad visą dieną truksiančiam posėdžiui nepavyko gauti salės Seime.

Be to, jo teigimu, per ankstesnius gyvus posėdžius nepavyko konstruktyviai dirbti, dėl ilgų ir dažnų pasisakymų pasiūlymai svarstyti lėtai.

Tuo metu opozicijai priklausantys komiteto nariai prašė gyvo posėdžio. Jų teigimu, nuotolinis posėdis sukelia darbo organizavimo nepatogumų, ypač kai posėdžio dalyviai nori pasisakyti.

„Nežinau, kuo jūs laikote mus? Pasiutusiais šunimis ar kuo? Aš net negaliu pradėti kalbėti, nes man išjungtas mikrofonas (...) jaučiuosi kaip zoologijos sode, kur galiu tik ženklais rodyti, kad esu pasirengusi kalbėti. Esu pažeminta tokio jūsų elgesio“, – piktinosi savo pasiūlymą turėjusi pristatyti konservatorė Giedrė Balčytytė.

Dėl nuolatinio mikrofono išjungimo programoje „Teams“ žodžio laiku negavusiam komiteto vicepirmininkui konservatoriui Vytautui Juozapaičiui išsprūdo žodis „debilas“. Vėliau politikas dėl to viešai atsiprašė, teigdamas, kad buvo išvestas iš kantrybės ir šis žodis nebuvo skirtas komiteto pirmininkui K. Vilkauskui.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas BNS nurodė, kad dėl šio V. Juozapaičio pasisakymo jau sulaukta „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio skundo.

„Ponas Žemaitaitis, kuris Etikos komisijoje yra dažniausiai svarstomas, šiandien kreipėsi dėl Juozapaičio pasisakymo (...) Kitame posėdyje mes svarstysime, ar pradėti, ar nepradėti tyrimą. Greičiausiai, kad pradėsime, nes akivaizdžiai matyti, kad pasikarščiuota buvo“, – teigė jis.

Be to, iš nuotolinio Kultūros komiteto posėdžio trečiadienį pašalinti suinteresuoti asmenys, kurių pasiūlymų neplanuota svarstyti. Ankstesniuose posėdžiuose jiems leista ir dalyvauti, ir kalbėti.

Kaip rašė BNS, parlamentas po pateikimo yra pritaręs LRT įstatymo pataisoms, keičiančioms nacionalinio transliuotojo valdyseną. Kad projektas grįžtų į svarstymo stadiją plenarinių posėdžių salėje, Kultūros komitetas turi apsvarstyti visus jam pateiktus pasiūlymus.

Per šimtą pasiūlymų ir pastabų sulaukusį projektą komitetas pradėjo svarstyti praėjusios savaitės pirmadienį, tęsė trečiadienį ir penktadienį.

Naujausiame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.

Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.

Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.

Projektą kritikuoja LRT administracija, dalis žurnalistų ir akademinės bendruomenės.