Kaip gimsta žurnalistiniai tyrimai – nuo pirmos užuominos ar šaltinio iki kruopštaus mėnesių darbo

Diskusijoje keliami fundamentalūs klausimai – ar tiriamoji žurnalistika vis dar reikalinga informacijos pertekliaus laikais, kai kasdien publikuojama šimtai naujienų, o auditorijos dėmesį užvaldo antraštės. Pašnekovai sutaria, kad būtent tyrimai leidžia eiti į gylį, atsakyti į klausimus „kas“ ir „kodėl“, atskleisti interesų tinklus, korupcines schemas ir dezinformacijos mechanizmus. Tiriamoji žurnalistika įvardijama kaip savotiška atsvara propagandai.

Laidoje daug dėmesio skiriama spaudimo ir puolimų po publikacijų temai. Aptariama, kodėl tyrimų herojai dažnai puola ne faktus, o pačius žurnalistus – ieškoma „skeletų spintoje“, kuriamos sąmokslo teorijos apie tariamus užsakovus, bandoma diskredituoti autorius asmeniškai. Pasidalijama konkrečiais pavyzdžiais iš Kauno – nuo tyrimų apie pigiai įsigytus sklypus iki situacijų, kai dešimtmečių senumo asmeninės istorijos ištraukiamos tam, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo tyrimo esmės.

Aptariama, kaip gimsta tyrimų temos: kartais nuo atsitiktinumo, kartais nuo smalsumo, kartais nuo žmonių laiškų ar nutekintų dokumentų. Pasakojama apie tarptautinius „leak’us“, žemės sklypų analizę, registrų duomenų naudojimą, interneto archyvų naršymą ir situacijas, kai dešimtmečius egzistavę pažeidimai lieka nepastebėti, kol juos atranda žurnalistai.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/12/28/lietuvoje/is-viesuju-rysiu-atgal-i-zurnalistika-ir-jauno-kauniecio-poziuris-i-naujienas/

Ypatingas dėmesys skiriamas šaltinių apsaugai. Laidoje atvirai kalbama apie sudėtingą santykį su teisėsauga, situacijas, kai valstybės institucijos nesuteikia pakankamos apsaugos žmonėms, norintiems liudyti, ir kai visa atsakomybė tenka žurnalistui. Aptariamos moralinės ir teisinės dilemos: kada tylėti, kada kalbėti, kaip maskuoti šaltinių tapatybę ir kokią riziką šie žmonės prisiima.

Diskusijoje paliečiama ir duomenų rinkimo etika, įskaitant Rusijos informacinę erdvę, kur duomenų apsauga faktiškai neveikia, o informacija gali būti ir perkama. Keliami klausimai apie viešojo intereso ribas ir tai, ar tikslas kartais pateisina priemones.

Atskira pokalbio dalis skiriama dezinformacijai ir „Telegram“ fenomenui – platformai, kuri apibūdinama kaip nekontroliuojama informacinė erdvė, kurioje klesti melas, sąmokslo teorijos ir manipuliacijos. Pabrėžiama, kad dezinformacija stiprėja tada, kai valstybės institucijos praranda pasitikėjimą ir vengia atviros, sąžiningos komunikacijos. Akcentuojama, jog žurnalistikos vaidmuo šioje aplinkoje – ne aktyvizmas, o faktų tikrinimas, kritinio mąstymo skatinimas ir dialogo palaikymas.

Laidoje taip pat svarstoma, ar viešumas Lietuvoje vis dar veikia kaip pokyčių priemonė, ir ką daryti tuomet, kai po rezonansinių tyrimų sistema lieka nepakitusi. Aptariama, ar nuolatinis spaudimas ir puolimai ilgainiui nekeičia pačios tiriamosios žurnalistikos – ar ji netampa atsargesnė, o gal priešingai – dar atkaklesnė.

Diskusijoje dalyvauja Miglė Krancevičiūtė, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ bendraįkūrėja ir žurnalistė, dirbanti su nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, bei Nerijus Povilaitis, ilgametis „Delfi“ žurnalistas, tiriamosios žurnalistikos autorius ir tinklalaidės „Nešvarūs reikalai“ vedėjas.

Laidą veda Vaidas Pilkauskas, naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ įkūrėjas ir redaktorius.