Laidoje „Tapęs žurnalistu, juo liksi visą gyvenimą“ kalbama apie tai, kaip žurnalistika keičiasi viešųjų ryšių ir socialinių tinklų amžiuje, kodėl dalis žurnalistų pasitraukia į komunikaciją, bet vėliau grįžta atgal į redakcijas. Taip pat aptariamas jauno kauniečio požiūris į naujienas – iš kur jaunimas jas gauna, ar tikrina informaciją ir kaip šiandien atskiria žurnalistiką nuo viešųjų ryšių turinio.
Studijoje – politinių aktualijų žurnalistė Austėja Masiokaitė-Liubinienė, perėjusi iš žurnalistikos į viešuosius ryšius ir sugrįžusi atgal į žiniasklaidą, bei jaunosios kartos atstovas, turinio kūrėjas ir „Story Craft Agency“ įkūrėjas Simonas Vakaris Savickas. Diskusijoje susiduria dvi perspektyvos: ilgametė darbo patirtis žiniasklaidoje ir jaunos auditorijos informacijos vartojimo įpročiai.
Laidoje aptariama žurnalistikos profesija šiuolaikinių viešųjų ryšių, socialinių tinklų ir algoritmų kontekste. Pokalbis pradedamas nuo minties, kad žurnalistika dažnai „nepaleidžia“ – net ir formaliai išėję iš redakcijų žmonės išlieka su žurnalistiniu mąstymu, įpročiu tikrinti informaciją ir jausmu atsakomybės už žodį.
Didelė laidos dalis skirta viešųjų ryšių ir žurnalistikos santykiui. Kalbama apie tai, kad informacija vis dažniau pasiekia redakcijas jau „supakuota“ – per pranešimus spaudai ar institucijų komunikacijos skyrius. Aptariamos situacijos, kai vietoje tiesioginių atsakymų
žurnalistai gauna bendrinius tekstus arba kai institucijos, gavusios konkretų klausimą, išplatina bendrą pranešimą visai žiniasklaidai. Diskutuojama apie politikų ir institucijų norą kontroliuoti naratyvą ir apie žurnalisto pareigą tą naratyvą tikrinti, ardyti ir tikslinti.
Laidoje nagrinėjama, kaip jaunimas šiandien vartoja informaciją. Kalbama apie du pagrindinius informacijos gavimo būdus: sąmoningą naujienų ieškojimą portaluose ir pasyvų informacijos „iškritimą“ socialinių tinklų srautuose. Aptariama, kad dalis jaunų žmonių naujienų nebeieško patys, o laukia, kol jos pasirodys „TikTok“, „Instagram“ ar bus papasakotos kitų. Taip pat kalbama apie antraščių skaitymą be gilesnio turinio ir apie pasitikėjimo informaciją problemą skirtingose kartose.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/12/29/lietuvoje/kaip-gimsta-zurnalistiniai-tyrimai-nuo-pirmos-uzuominos-ar-saltinio-iki-kruopstaus-menesiu-darbo/
Aptariamas kritinio mąstymo ugdymas mokyklose. Diskutuojama, kiek jaunimas mokomas vertinti šaltinius, tikrinti informaciją ir suprasti kontekstą. Palyginamos skirtingos ugdymo sistemos, atkreipiant dėmesį, kad kritinis mąstymas ne visada nuosekliai integruotas į bendrą mokymo procesą.
Pokalbyje paliečiama ir žiniasklaidos finansavimo tema. Kalbama apie reklamos rinkos pasikeitimus, platformų („Facebook“, „Google“) dominavimą ir mokamo turinio modelį. Aptariama, kaip prenumerata gali keisti santykį tarp žiniasklaidos ir skaitytojo, suteikdama daugiau galimybių kurti gilesnį ir atsakingesnį turinį.
Dalis pokalbio skirta jaunimo dalyvavimui žurnalistikoje ir pilietiniam įsitraukimui. Aptariami pavyzdžiai, kai jauni žmonės įsitraukia į žurnalistinę veiklą, siunčia vaizdo medžiagą, fiksuoja įvykius ir prisideda prie naujienų kūrimo. Kalbama apie tai, kaip technologijos – dronai, telefonai, socialiniai tinklai – keičia informacijos rinkimą ir sklaidą.
Laidoje taip pat aptariamos dezinformacijos grėsmės, „botų“ veikla komentaruose, dirbtinio intelekto ir „deepfake“ turinio pavojai. Diskutuojama, kaip sunku atskirti tikrą informaciją nuo suklastotos, ypač kai turinys vartojamas labai trumpą laiką ir be gilesnio įsigilinimo.
Pokalbio pabaigoje grįžtama prie pagrindinės laidos temos – žurnalisto tapatybės. Kalbama apie tai, kad net pasikeitus darbo formoms, platformoms ar vaidmenims, žurnalistinis mąstymas, refleksas klausti ir tikrinti išlieka ilgam. Laida baigiama mintimi, jog buvusių žurnalistų nebūna – ši profesija dažnai lydi visą gyvenimą.
Laidą veda „Kas vyksta Kaune“ įkūrėjas ir redaktorius Vaidas Pilkauskas.