Iš žemės drebėjimų nuniokotos Venesuelos sugrįžo Lietuvos gelbėtojų komanda

Pirmadienį iš misijos Venesueloje, kur po didžiulių žemės drebėjimų vyko žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, į Lietuvą grįžo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėjimo ir paieškos komanda (LERT).

Anot komandos vadovo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Pajėgų valdymo valdybos viršininko Gedimino Šukštos, didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti nuo stichijų nukentėjusioje Pietų Amerikos šalyje, – karštis, dėl kurio prireikė keisti ir darbo algoritmus.

„Noriu pasakyti, kad pati komanda ir tas užsidegimas, tas atsidavimas – iš tikro jo buvo daug. Žmonės norėjo, degė darbu ir stengėsi dirbti. Tiesa, pagrindinis mūsų priešas šiuo atveju buvo karštis, nuolatinis karštis, nuo pat ryto karštis. Tai sukelia visokiausių ir sveikatos problemų, ir perkaitimų“, – pirmadienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė G. Šukšta.

„Vienos dienos bėgyje mes susiorientavome, truputėlį pakeitėme savo darbo organizavimo principus, nebeleidome visos komandos iš karto, leisdavome daliai jos pailsėti, susiradome kondicionuojamas patalpas netoli mūsų stovyklavietės, kur rekomenduodavome savo gelbėtojams, kol jie nėra operacijoje, laukti, kad neperkaistų“, – teigė jis.

LERT komandą sudarė 20 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, 2 Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologai su tarnybiniais šunimis ir 2 Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai. Pastarieji kartu su komanda negrįžo – jie liko su medikų komanda ir prisidės prie medicininės pagalbos nukentėjusiesiems teikimo.

„Du komandos nariai liko. Tai yra mūsų medikai, mūsų komandos medikai, bet jie taip pat yra ir Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos komandos nariai. Buvo nuspręsta, kad jų rankų reikia tęsiant skubiosios medicinos pagalbos tarptautinės komandos veiklą, todėl jie ir liko prie komandos kaip slaugytojai, kaip gydytojai“, – aiškino G. Šukšta.

Anot komandos vadovo, patys darbai buvo vykdomi dviem etapais. Pirmas – tai žvalgyba, paieška, kai bandoma įsitikinti, ar yra gyvų, o jei fiksuojamos kažkokios indikacijos, tada prasideda antras etapas ir jau vykdomi paieškos bei gelbėjimo darbai. Pasak G. Šukštos, komandai pavyko iš griuvėsių ištraukti 7 kūnus.

„Mes dirbome aštuoniuose taškuose. Mums, sakysime taip, pavyko ištraukti 7 kūnus, bet paskutinė operacija, kuri vyko iš trečiadienio į ketvirtadienio rytą – turėjome tiek šuniukų, tiek įrangos indikacijų, kad galimai aptikome gyvą žmogų. Tai stengėmės, dirbome iki pačio ryto, kol neprisikasėme iki to taško. Deja, nepasitvirtino tos indikacijos“, – pasakojo jis.

Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius dėkojo į Venesuelą vykusiai komandai ir džiaugėsi, kad jai pavyko sėkmingai grįžti iš žemės drebėjimų nuniokotos valstybės. Tiesa, ar Lietuva siųs dar vieną komandą, laikinasis Vyriausybės narys pasakyti negalėjo.

„Čia priklausys nuo prašymų, nuo sprendimų, matysime ateityje. Jeigu reikės, tikrai svarstysime“, – žurnalistams sakė V. Kondratovičius.

„Noriu pabrėžti, kad iš mūsų regiono faktiškai tik mūsų misija ir buvo išvykusi. Greičiausiai galbūt kaimyninės šalys nuspręs vykti, ten matysime pagal situaciją. Tikrai džiaugiuosi, kad mes buvome iš tų nedaugelio šalių, kuriai atstovavo tikrai profesionali komanda – ir medikų, ir gelbėtojų“, – pridūrė ministras.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžė, kad ši gelbėtojų operacija buvo svarbi ne tik teikiant humanitarinę pagalbą Venesuelai, bet ir gilinant Lietuvos pasiruošimą tokio tipo krizinėms situacijoms.

„Be abejo, aišku, ta humanitarinė pagalba yra pati svarbiausia — pagelbėti kitai šaliai, kitiems žmonėms. Bet ir tos patirtys iš tikrųjų tikrai yra neįkainojamos Jokios pratybos neatstos realių veiksmų, kuriuos mūsų komandos atliko — tiek gelbėtojai, paieškos specialistai, tiek mūsų medikai, kurie dar darbuojasi“, – žurnalistams teigė V. Vitkauskas.

„Tai tikrai niekada neatkursi tokių scenarijų, sukomplikuotų situacijų pratybų metu. Tos tokios praktinės užduotys, aš manau, užgrūdina žmones, suformuoja komandą, žmonės įgyja daug patirties. Tada gali ir galbūt perteikti tą patirtį kitiems žmonėms, kitoms komandoms, jaunesniems specialistams. Aš manau, tai yra labai labai vertingas ir prasmingas darbas“, – aiškino NKVC direktorius.

Tą patį pabrėžė ir PAGD vadovas Renatas Požėla.

„Manau, mūsų kolegos bus ne vieną dieną, ne vieną mėnesį ir galbūt ne vienus metus patys geriausi lektoriai dėl darbo griuvėsiuose, ieškant žmonių, traukiant žmones. Tai gyva patirtis, ir tikrai, kai žmonės pailsės ir jausis, kad yra pasirengę tarnystei, tai tikrai išnaudosime jų tas savybes tam, kad mokytume, ugdytume, didintume kvalifikaciją ir kompetencijas kitiems mūsų kolegoms, kad bet kuris ugniagesys gelbėtojas būtų pasiruošęs vykdyti tokią misiją. Duok, Dieve, kad to neprireiktų, bet turime visada auginti savo parengtį“, – tikino R. Požėla.

LERT komanda namo grįžo po 14 dienų gelbėjimo misijos.

Į Venesuelą birželio 28 dieną taip pat išvykusios medikų komandos grįžimas į Lietuvą numatytas vėliau šią savaitę. Anot PAGD vadovo Renato Požėlos, jų parvykimas planuojamas penktadienį.

Pasak PAGD, misijos metu komandas aplankė Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentė Delcy Eloina Rodriguez Gomez ir apdovanojo gelbėtojus Didvyrių ordinais.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje Lietuva į žemės drebėjimo nuniokotą šalį nusprendė siųsti LERT ir Ekstremalių situacijų medicinos (EMT) komandas. Iš viso į Venesuelą išvyko 40 civilinės saugos, medicinos ir gelbėjimo specialistų su ekstremalioms sąlygoms pritaikyta įranga.

Vyriausybės kanceliarija tąsyk nurodė, kad į misiją parengta apie 6 tonas sverianti specializuota įranga ir kiti būtini ištekliai. Tarp svarbiausios įrangos – akustiniai ir seisminiai detektoriai, termovizoriai, georadarai ir paieškos kameros, leidžiančios aptikti žmones po griuvėsiais, taip pat hidraulinė ir pneumatinė gelbėjimo įranga, skirta juos išlaisvinti.

Venesueloje taip pat darbavosi Vilniaus ir Pagėgių pasienio rinktinėse tarnaujančios belgų aviganės 4 metų Ottalia ir 6 metų Harpija. Be kitų sugebėjimų, jos yra apmokytos asmenų paieškos ir gali aptikti dingusius žmones, taip pat ir po įvairių nelaimių atsidūrusius po griuvėsiais.

Venesuelą prieš daugiau nei dvi savaites supurčius dviem pragaištingiems žemės drebėjimams, žuvusiųjų skaičius išaugo iki mažiausiai 4 490, sekmadienį pranešė šalies Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Jorge Rodriguezas.

Jis nurodė, kad buvo įrengtos 108 prieglaudos, skirtos apgyvendinti daugiau kaip 19 tūkst. žmonių, kurie per žemės drebėjimus neteko namų.

Birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtė du galingi 7,2 ir 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimai. Po jų įvyko daugiau kaip 1 tūkst. kur kas silpnesnių pakartotinių smūgių. Daugiau nei 850 pastatų virto griuvėsiais arba buvo smarkiai apgadinti, ypač pakrantės mieste La Gvairoje netoli Karakaso.