Finansų ministras: valstybė ruošia tikslines priemones dėl galimos krizės

Pramonininkams įspėjant apie artėjančią krizę ir prašant valstybės pagalbos, finansų ministras sako, jog kol kas konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikis jaučiamas tik dėl augančių degalų kainų, o valstybė ruošia tikslines pagalbos priemones pažeidžiamiausioms grupėms.

„Visi tie sukrėtimai ir ekonomikos, ir neramumai kyla iš išorinio veiksnio – karo – ir Lietuva, be abejo, ruošiasi, jeigu kartais krizė ir užsitęstų, išplistų ir tikrai virstų krize. Kol kas ta krizė – pabrangusios degalų kainos, bet tai kol kas tiktai tiek“, – pirmadienį LRT radijui sakė Kristupas Vaitiekūnas.

„Mes tikrai ruošiamės, sekame tomis rekomendacijomis, kurias brėžia tiek Europos Komisija, tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek centriniai bankai ir įvairūs ekspertai“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, yra ruošiamos tikslinės priemonės, skirtos labiausiai pažeidžiamoms ir krizės poveikį labiausiai jaučiančioms grupėms, mažiau naudojamos „horizontalios priemonės, kurios išsiskirsto per plačiai per visą visuomenę.“

„Viena iš tokių rekomendacijų buvo nebandyti kompensuoti valstybei degalų pabrangimo, o geriau vietoje to ruošti tas tikslines priemones, tai tikrai tą ir ruošiamės daryti“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Anot jo, nacionalinis plėtros bankas ILTE nuo gegužės 4 dienos pradės teikti lengvatines apyvartines paskolas ūkininkams. Kaip rašė BNS, tam numatyta 40 mln. eurų.

„Taip pat ruošiame apyvartinėm lėšom ir verslui paskolas, kurios turėtų startuoti per plėtros banką ILTE, ir, be abejo, eksporto garantijas ruošiame“, – sakė ministras.

Pasak K. Vaitiekūno, taip pat ruošiamos vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu krizės atveju pažeidžiamiausioms grupėms turėsiančios padėti priemonės: „Galėtų duoti kažkokių struktūrinių pokyčių.“

Jo teigimu, kol kas nei aviacinių degalų, nei dyzelino trūkumo Europoje nėra, tačiau viskas priklausys nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose tęstinumo: „Nei Lietuvos, nei kažkokios kitos Europos Sąjungos valstybės pavieniai veiksniai tos pačios krizės užgesinti negali.“

Kaip rašė BNS, artėjant krizei ne tik dėl augančių kuro ir kitų prekių kainų, bet ir galimo energetikos išteklių trūkumo, pramonininkai prašo valstybės pagalbos kaupiant rezervus, užsitikrinant tiekimą.

Anot jų, tęsiantis geopolitinei įtampai kyla rizika, jog nuo žaliavų importo priklausomoje Europoje sutriks svarbių išteklių pasiūla, kuri paveiks įvairius sektorius.

„Ar viskas išsirutulios būtent taip, kaip prognozuoja pramonininkai? Tai – vienas iš variantų. Mes ruošiamės tam ir svarstome tikslines priemones“, – teigė K. Vaitiekūnas.

BNS rašė, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, pramonei reikia mokesčių lengvatų arba finansinės paramos atsargoms kaupti, valstybės garantijų naujų tiekimo šaltinių ieškančioms įmonėms.

Anot jo, laikinai sumažinus dyzelino akcizą jis turi būti koreguojami toliau, o reinvestuojamas pelnas neturėtų būti apmokestintas.

Iki šiol siekiant sumažinti kainų poveikį į rinką buvo išleista 80 tūkst. tonų iš „Orlen Lietuvos“ naftos rezervo, dviem mėnesiams sumažintas dyzelino akcizas.