Didmiesčių savivaldybės parengė evakuacijos planus: numatytos kryptys ir surinkimo punktai, tačiau gali pritrūkti transporto

Nors savivaldybės yra parengusios gyventojų evakuacijos planus karinės grėsmės atveju, pripažįsta, kad tebėra susirūpinimą keliančių dalykų – transporto pajėgumų trūkumas, gyventojų registracija ir pagalbos pažeidžiamoms grupėms organizavimas.

Apie tai, ar yra parengti gyventojų evakuacijos planai grėsmės atveju, Elta teiravosi didžiųjų šalies miestų savivaldybių.

Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės merijos nurodė, kad gyventojų evakuacijai yra numatyti maršrutai, surinkimo punktai ir transporto priemonės, taip pat planuojamas bendradarbiavimas su valstybės institucijomis bei privačiais vežėjais. Vis dėlto vienu svarbiausių pasirengimo klausimų išlieka tai, kaip užtikrinti pakankamus transporto pajėgumus gyventojams, negalintiems išvykti savarankiškai.

Pagal valstybės lygio gyventojų evakavimo planą skaičiuojama, kad apie 75 proc. gyventojų galėtų evakuotis savarankiškai, o likusiems 25 proc. būtų reikalingas organizuotas transportas. Vis dėlto savivaldybės pabrėžia, kad šis santykis yra tik planavimo prielaida, o faktinis transporto poreikis priklausytų nuo grėsmės pobūdžio, kelių būklės ir gyventojų galimybių išvykti savarankiškai.

Šiemet vykusiose civilinės saugos pratybose „Vyčio skliautas 2026“ buvo tikrinamas valstybės ir savivaldybių pasirengimas organizuoti gyventojų evakuaciją galimų grėsmių atveju. Jų metu vertintas institucijų veiksmų koordinavimas, gyventojų registravimas ir transporto organizavimas.

„Kiek žmonių konkrečiu atveju reikėtų išvežti organizuotai, iš anksto tiksliai pasakyti negalima – tai priklausytų nuo grėsmės pobūdžio, turimų transporto priemonių ir vairuotojų, kelių būklės bei kitų tuo metu susiklosčiusių aplinkybių“, – Eltai teigė Panevėžio miesto savivaldybės parengties pareigūnas Justas Laurinavičius.

Gyventojams evakuoti būtų pasitelkiami savivaldybių ir privačių vežėjų autobusai bei kitos transporto priemonės. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė nurodė, kad turimais pajėgumais vienu reisu galėtų pervežti apie 6 tūkst. žmonių.

Marijampolės savivaldybės administracija sakė, kad gyventojų evakuacijai būtų pasitelkiami autobusai ir mokykliniai autobusai, o prireikus telkiami papildomi transporto ištekliai. Savivaldybė taip pat akcentavo, kad pagal valstybės nustatytą tvarką gyventojų evakuacija turi būti įvykdyta per 72 valandas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo, todėl pasirengimas planuojamas atsižvelgiant į šį terminą.

Tačiau Kauno miesto ir Marijampolės savivaldybės pripažįsta, kad šiuo metu turimo specialiai asmenims su negalia pritaikyto transporto nepakaktų visiems pagalbos reikalingiems gyventojams evakuoti vienu metu.

Marijampolės savivaldybė patikslino, kad papildomų transporto pajėgumų prireikus būtų kreipiamasi į Susisiekimo ministeriją, kuri koordinuotų jų pasitelkimą valstybės mastu. Savivaldybė taip pat bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, padedančiomis nustatyti gyventojus, kuriems ekstremaliosios situacijos atveju būtų reikalinga papildoma pagalba.

Kitose savivaldybėse prireikus papildomų pajėgumų taip pat būtų pasitelkiama valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių vežėjų pagalba.

Apklaustos savivaldybės taip pat nurodė numačiusios gyventojų evakuacijos kryptis, surinkimo punktus ir laikino apgyvendinimo galimybes.

Kaune, pirminiu vertinimu, numatytos dvi pagrindinės evakuacijos kryptys – pietvakarių, Lenkijos link, ir šiaurės, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio link.

Tarkime, Panevėžyje numatytos aštuonios galimos evakuacijos kryptys.

Marijampolės savivaldybė pabrėžė, kad evakuacijos maršrutai jau suderinti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD). Taip pat suplanuoti gyventojų surinkimo punktai bei suderintos jų priėmimo ir laikino apgyvendinimo galimybės.

Tuo metu Šiauliai ir Panevėžys valstybės lygio plane numatyti ir kaip evakuojamus gyventojus priimančios savivaldybės. Šiauliai taip pat būtų vienas pagrindinių evakavimo geležinkeliu centrų.

„Evakavimo maršrutai parinkti, tačiau neviešinami“, – Eltai sakė Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos poskyrio vyriausiasis specialistas Pijus Maskolaitis.

Savivaldybių atstovai pabrėžė, kad konkretūs maršrutai būtų parenkami atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, kelių pralaidumą ir atsakingų institucijų sprendimus. Informacija apie gyventojų surinkimo vietas ir evakuacijos eigą būtų skelbiama pradėjus organizuoti evakuaciją.

Savivaldybių atstovų teigimu, per pratybas „Vyčio skliautas 2026“ išryškėjo poreikis tobulinti gyventojų registraciją, transporto srautų valdymą ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas Žydrūnas Subačius pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių būtų per trumpą laiką užregistruoti tūkstančius ar dešimtis tūkstančių evakuojamų gyventojų.

„Kalbant apie tūkstančių ar dešimčių tūkstančių gyventojų registraciją, neįmanoma to padaryti popierinėse versijose per trumpą laiką, todėl būtinas gyventojų registracijos skaitmenizavimas“, – teigė jis.

Pasak Ž. Subačiaus, per šių metų pratybas buvo išbandoma skaitmeninė gyventojų registravimo sistema, kuri turėtų padėti spręsti šią problemą.

Tuo metu Panevėžio savivaldybė pratybose modeliavo transporto srautų valdymą, siekdama užtikrinti, kad evakuojamų žmonių judėjimas neužblokuotų pagrindinių miesto gatvių ir netrukdytų specialiųjų tarnybų darbui.

„Pratybos taip pat parodė, kad būtina toliau tikslinti institucijų tarpusavio informacijos apsikeitimą, žmonių apskaitą, transporto organizavimą ir pagalbos pažeidžiamiems gyventojams procesus“, – pažymėjo Panevėžio miesto savivaldybės parengties pareigūnas J. Laurinavičius.

Marijampolės savivaldybės administracijos teigimu, vieni svarbiausių pasirengimo iššūkių – sklandus institucijų bendradarbiavimas, tinkamas transporto išteklių panaudojimas ir pagalbos savarankiškai evakuotis negalintiems gyventojams organizavimas.

Savivaldybė pažymėjo, kad pratybos „Vyčio skliautas 2026“ leido praktiškai patikrinti evakuacijos procedūras, institucijų veiksmų koordinavimą ir informacijos perdavimą. Pratybų rezultatai dar vertinami, o atsižvelgiant į išvadas prireikus bus tikslinami evakuacijos planai ir procedūros.

Šiaulių savivaldybės vertinimu, pratybos taip pat parodė savalaikio gyventojų informavimo ir savarankiškai evakuojamų asmenų registracijos svarbą.

Apklaustos savivaldybės nurodė, kad pratybų rezultatai dar vertinami, o atsižvelgiant į išvadas evakuacijos planai ir procedūros bus tikslinami. Kaunas savo planą ketina atnaujinti po 2027 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo redakcijai.

ELTA primena, kad 2026 m. vykusių civilinės saugos pratybų „Vyčio skliautas“ metu buvo tikrinamas valstybės ir savivaldybių pasirengimas organizuoti gyventojų evakuaciją galimų grėsmių atveju. Pratybose vertintas institucijų veiksmų koordinavimas, gyventojų registravimo, transporto organizavimo ir evakuojamų asmenų priėmimo procesai.