Dėl religinio persekiojimo iš Irako pabėgęs Alaa – „mano šeima nori mane nužudyti“

46-erų metų amžiaus irakietis Alaa Lietuvoje gyvena penktus metus – čia pirmą kartą atvyko 2021 m. Tų metų liepą tuometinė Vyriausybė dėl vis didėjančių imigrantų srautų buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Alaa portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakoja, jog iki atvykimo į Lietuvą, apie 20 metų gyveno Irako sostinėje, Bagdade. Irakietis Bagdade turėjo nedidelį verslą – šeimos restoraną, buvo susituokęs ir neturėjo finansinių bėdų.

„Turėjau darbą, automobilį, namus, viską ko reikia. Bet prieš šešis metus aš atsiverčiau į krikščionybę – prieš tai buvau musulmonas. Tada ir prasidėjo visos problemos“, – pasakoja Alaa.

Irake daugiausiai gyvena musulmonai – apie 60-65 proc. gyventojų yra musulmonai šiitai, jie daugiausiai gyvena Irako pietuose (Bagdade, Basroje) ir centrinėje dalyje (Karbale, Nadžafe). Dar apie 30-35 proc. gyventojų yra musulmonai sunitai – jie daugiausiai gyvena šiaurėje ir vakarų dalyje (Mosule, Anbare).

Krikščionys Irake sudaro apie 1-2 proc. populiacijos, visas kitas religijas išpažįstantys žmonės sudaro kelias dešimtąsias procento.

Pasak Alaa, padėtis buvo stabilesnė iki 2003 m. Nuo 1979 m. šalį valdė prezidentas Saddamas Husseinas, Vakaruose žinomas dėl žmogaus teisių pažeidimų, opozicijos ir etninių mažumų persekiojimo. Vis dėlto, pašnekovas sako, jog 2003 m. JAV pradėjus karą prieš Iraką padėtis pablogėjo – po S. Husseino nuvertimo, valdžioje atsidūrė Šiitams palanki valdžia, pradėjusi persekioti krikščionis.

Dėl atsivertimo į krikščionybę, Alaa teko išsiskirti su žmona, mat Irake galioja Šariato teisė – musulmonams atsivertus į krikščionybę, draudžiama tuoktis su kitais musulmonais.

„Į krikščionybę neatsiverčiau itin greitai – man prireikė daug laiko. Apie dešimt metų ieškojau Dievo, po truputį priėmiau Jėzų. Prisijungiau prie savo draugo, jis maždaug dvejus metus mokė mane apie Bibliją. Po dvejų metų buvau pakrikštytas. Gavau dokumentus religijos pakeitimui. Ir nuo tol nebegaliu ten gyventi – žmonės mane laiko bedieviu“, – apie savo gyvenimo kelią pasakoja Alaa.

Nors persekiojimas dėl religijos buvo pagrindinė išvykimo priežastis, anot Alaa, gyvenimas Irake po karo pradžios kasmet tapo vis sunkesnis. Trūko geriamojo vandens, kas dieną buvo patiriami elektros trikdžiai, trūko pagrindinių maisto prekių.

2021 m. Alaa bandė kirsti Lietuvos sieną ir pateikti prašymą prieglobsčiui, tačiau kaip pats pasakoja, siena buvo uždaryta.

Alaa prisimena, jog tuomet pabandė ieškoti kito kelio ir rado praėjimą, kur nesutiko VSAT pareigūnų – kirtęs sieną, jis prisistatė vietiniams gyventojams, papasakojo apie savo situaciją, paprašė iškviesti policiją. Atvykus policijai, jis pateikė savo dokumentus, irakietišką pasą ir paprašė suteikti pabėgėlio statusą.

Visgi už tai Lietuvoje atsakinga ne šalies policija, tad irakietis buvo perduotas VSAT pareigūnų globon. Iš tiesų migracijos krizės metu taikyta tvarka ne kartą keitėsi – pagal tuometinę tvarką, sieną kirtę migrantai buvo iš karto sulaikomi ir apgyvendinami apsaugos centruose ar stovyklose.

Stovyklose jie buvo apgyvendinami tol, kol bus išnagrinėtas jų pateiktas prieglobsčio prašymas. Tik šis procesas neretai užtrukdavo ypač ilgai.

Vyriausybės nutarimu, imigrantai laikinojo apgyvendinimo centruose galėjo būti laikomi iki metų, jei esama kliūčių siekiant migrantus grąžinti į kilmės šalį, ar nustatant migrantų teisinį statusą.

Pastarasis procesas taip ilgai užsitęsė ir todėl, jog daugelis imigrantų neturėjo pinigų privačioms teisinėms paslaugoms, o valstybės siūloma pagalba buvo imitacinio pobūdžio.

Portalas „Delfi“ anksčiau rašė, jog daugybę Migracijos departamento paskelbtų viešųjų pirkimų laimėjo Pauliaus Vinklerio įkurta advokatų kontora – būtent šie teisininkai turėjo atstovauti imigrantus. Nors advokatų kontora susižėrė beveik pusę milijono eurų, ne vienas klientas pasakojo, jog net akyse nematė valstybės nusamdyto advokato. 2024 m. Advokatų garbės teismas nusprendė, jog P. Vinkleris pažeidė Advokatūros įstatymą ir sulaužė Etikos kodeksą, už tai jam skyrė papeikimą.

Vėliau migrantus imta masiškai apgręžti, o 2023 m. balandžio 25 d. Seimas nusprendė įstatymu įtvirtinti neteisėtų migrantų apgręžimo galimybę pasienio ruože.

2023 m. birželio 8 d. Konstitucinis teismas (KT) nustatė, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centre be teismo sprendimo prieštarauja konstitucijai.

Tų pačių metų rugpjūtį Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam įstatymo projektui, kuriame patikslintos Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) nuostatos.

Alaa pasakoja, jog sulaikyme praleido apie metus laiko – šį laikotarpį pašnekovas prisimena kaip ypatingai sunkų.

„Per tuos vienerius metus gali išprotėti – negali bendrauti su žmonėmis už tų sienų. Labai sirgau, turėjau sveikatos problemų, bet laiku negaudavau atsakymų“, – prisimena Alaa.

Prieglobsčio prašymus Lietuvoje nagrinėja Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – Alaa prašymas buvo atmestas. Migracijos departamentas norėjo Alaa išsiųsti atgal į Iraką, tiesa, ne į Bagdadą, o į Kurdistaną.

Visgi Alaa kreipėsi į pagalbą migrantams teikiančią nevyriausybinę organizaciją „Sienos grupė“ ir sulaukė teisinės pagalbos.

Tuomet buvo užkurta teisinė karuselė, kuri tęsiasi iki šių dienų.

Migracijos departamentui atsisakius suteikti prieglobstį, ginčas kėlėsi į teismą. Alaa byla iš naujo buvo nagrinėta tris kartus, keliavo per visų instancijų teismus ir buvo nagrinėta net šešiuose skirtinguose teismuose.

Iš esmės kartojosi ta pati situacija – teismas įpareigojo migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą, mat teismai rasdavo klaidų.

Būta ir kuriozų – kartą Alaa advokatei teko kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti teismo sprendimą, mat Migracijos departamentas laiku nevykdė teismo sprendimų.

Vieną kartą Migracijos departamentas netgi pranešė, jog suteikė Alaa pabėgėlio statusą, tik kaip vėliau paaiškėjo, Migracijos departamentas padarė klaidą ir pabėgėlio statusas iš tiesų nebuvo suteiktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galiausiai priėmė Alaa nepalankų sprendimą – po šio teismo sprendimo įsigalioja Migracijos departamento nuosprendis nesuteikti pabėgėlio statuso.

Migracijos departamentas teisme teikė įvairius argumentus, kuriais grindė, kad Alaa pateikti dokumentai yra suklastoti, neautentiški.

Teismai konstatavo, kad argumentai dėl dokumentų klastojimo yra nepakankami, neįtikinami, tačiau trečią kartą prasisukus teismų ratui, teismas nusprendė, jog nors asmuo pakeitė religiją, nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų pagrindžiama persekiojimo grėsmė.

Kitaip tariant, pasak teismo, Alaa gimtinėje veikiausiai susidurs su diskriminacija, tačiau būtent tie dokumentai, kuriais grindžiamas pavojus sveikatai ir gyvybei, buvo atmesti.

Teoriškai tai reiškia, jog įsigaliojo Migracijos departamento sprendimas, kuriuo nusprendžiama asmenį deportuoti, uždrausti išvykti į Lietuvą, įvesti perspėjimą į Šengeno sistemą.

Tiesa, Alaa dar gali pateikti pakartotinį prašymą dėl naujų aplinkybių atsiradimo – įstatymai numato galimybę pakartotinai pateikti prašymą, jeigu yra naujų aplinkybių, kurios atsirado po bylos išnagrinėjimo, arba buvo anksčiau neišnagrinėtos dėl atitinkamų priežasčių.

Jei prašymas priimamas, asmuo vėl įgyja prieglobsčio prašytojo statusą.

Pasak Alaa, būnant sulaikyme, jam teko pažinti kitus imigrantus, kurių istorijos buvo panašios. Tačiau daugelis jų nusprendė Lietuvą palikti.

„Bet aš čia likau – dirbu čia ir gyvenu čia, turiu maldos grupę. Turiu daug draugų lietuvių, jie labai geri žmonės, nenoriu vykti į kitą šalį, man patinka čia gyventi. Meldžiuosi už šią šalį ir jos žmones.

2022 metais pradėjau dirbti ir dirbu iki šiol. Niekada nesėdžiu namuose be darbo, nuomojuosi butą, pats už viską susimoku“, – tvirtina Alaa.

Pasak pašnekovo, iš pradžių buvo gana sunku susirasti darbą ir apartamentą, tačiau su laiku pavyko įgyti vietinių gyventojų pasitikėjimą.

„Buvo gana sunku gauti darbą – žmonės ne visada tavimi pasitiki, jie nežino, iš kur esi. Jei esi iš Irako, jie galvoja, kad galbūt esi pavojingas, musulmonas.

Bet kai pradedu dirbti, jie pradeda mane pažinti, po truputį mane pažįsta, gaunu daug rekomendacijų dėl savo darbo, jie man labai dėkoja. Aš negeriu, nerūkau, nedarau nieko blogo savo gyvenime“, – pasakoja pašnekovas.

„Kai norėjau išsinuomoti butą, daugelis žmonių, maždaug 70 procentų, iš karto pasakė ne. O kai išsinuomojau, jie mane pamatė kaip gerą žmogų ir davė rekomendacijų. Gyvenu Antakalnyje, palaikau gerus santykius su kaimynais, kelis kartus jiems gaminau maistą, ir jie pradėjo daugiau su manimi bendrauti“, – priduria Alaa.

Kadangi Alaa nėra suteiktas prieglobsčio statusas, šiuo metu jis neturi asmens kodo, negali atsidaryti banko sąskaitos, neturi socialinio draudimo ir kitų socialinių garantijų. Tiesa, turi užsieniečių registracijos kortelę, kuri duodama asmenims, kurie buvo prieglobsčio prašytojais. Tuo pagrindu jie gali šalyje dirbti – šiuo metu dirba virėju restorane.

Alaa teigia, jog jeigu jam būtų suteiktas prieglobsčio statusas, jis bandytų eiti natūralizacijos keliu, norėtų mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti egzaminą. Kol kas irakietis restorane susikalba anglų kalba.

Šiuo metu pašnekovas turi ir draugę, tačiau dėl savo dabartinio statuso, negali susituokti.

„Planuoju čia pasilikti visam laikui, už viską moku pats. Man nereikia pagalbos iš valdžios, nenoriu niekur kitur vykti“, – sako pašnekovas.