Darbo grupė apibrėžė LRT tarybos ir valdybos funkcijas, nuomonės išsiskyrė dėl misijos

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė antradienį sutarė dėl nacionalinio transliuotojo tarybos ir valdybos funkcijų, tačiau nuomonės išsiskyrė dėl misijos apibrėžimo įstatyme.

Darbo grupei vadovaujantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas pasiūlė į LRT įstatyme apibrėžti nacionalinio transliuotojo misiją.

Dabar galiojančiame įstatyme nustatyti jo veiklos principai, kad LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais, užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę.

Nustatyta, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą, o rengiamose programose privalu atspindėti įvairias pažiūras ir įsitikinimus.

J. Olekas siūlė į įstatymą įrašyti, kad „LRT misija – užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją bei nuomonių įvairovę, sudaryti sąlygas laisvai viešajai diskusijai ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros išsaugojimo ir plėtros, padarant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms“.

„Ši misija įgyvendinama veikiant savarankiškai ir nešališkai, be politinės ir kitos išorinės įtakos turiniui ir redakciniams sprendimams“, – siūlė parlamento vadovas.

Darbo grupės narys konservatorius Vytautas Juozapaitis stebėjosi, kam keisti tai, kas veikia.

„Dabar įstatyme viskas tas pat įrašyta, tik nėra žodžio misija. Nedarykime problemos ten, kur jos nėra“, – sakė jis.

Jo kolegė Giedrė Balčytytė tvirtino, kad ne politikai turėtų apibrėžti nacionalinio transliuotojo misiją.

„Su visa pagarba visiems besistengiantiesiems, tikrai ne politikai turėtų formuoti nacionalinio transliuotojo misiją. Dabar kiekvieną iš šitų žodžių galima kvestionuoti, kas yra objektyvu, kas yra nešališka, kas yra visus atspinti“, – teigė ji.

Pasak G. Balčytytės, misiją turėtų nustatyti LRT taryba.

„Aušrietis“ Artūras Skardžius tvirtino, kad būtent Seimo užduotis yra nustatyti nacionalinio transliuotojo misiją.

„Kur, jeigu ne parlamente, galima būtų apibrėžti, kas yra misija ir įtvirtinti įstatymu, ir skirti tos misijos įgyvendinimui finansavimą? Tai du tarpusavyje neatsiejami ir koreliuojantys dalykai“, – kalbėjo jis.

Darbo grupė sutarė, kad LRT taryba turėtų būti atsakinga už nacionalinio transliuotojo strategijos kūrimą, iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priežiūrą, o valdyba priimtų sprendimus dėl sutarčių sudarymo, tvirtintų programų konkursų rezultatus.

Pagal preliminarų projektą, taryba tvirtintų LRT įstatus, įstaigos struktūrą, metinę veiklos ataskaitą, nustatytų redakcinius, privatumo, tvarumo ir kitus reikalavimus programoms, kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarkos aprašą.

Taryba taip pat tvirtintų LRT žurnalistų etikos kodeksą, metines įstaigos pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, pagal iš anksto nustatytus kriterijus vertintų generalinio direktoriaus veiklą.

Ji skirtų ir atleistų iš pareigų valdybos narius, generalinį direktorių, LRT etikos kontrolierių bei vidaus audito tarnybos vadovą.

Tuo metu LRT valdyba rengtų ir svarstytų minėtus tarybai tvirtinti teikiamus dokumentus, prižiūrėtų generalinio direktoriaus veiklą, planų ir strategijų įgyvendinimą, svarstytų LRT metinių pajamų ir išlaidų sąmatų projektus, vertintų įstaigos finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, turto apskaitą, veiklos rizikas.

Valdyba priimtų sprendimus dėl sutarčių sudarymo, kai sandorio vertė viršija 50 tūkst. eurų, tvirtintų programų konkursų rezultatus, darbuotojų pareigybių skaičių, įstaigos struktūrą, skelbtų LRT generalinio direktoriaus konkursą.

Parengti LRT įstatymo pataisas darbo grupė turi iki vasario 24 dienos. Planuojama, kad Seimui jos būtų pateiktos per pavasario sesiją. Ši prasidės kovo 10 dieną.

Darbo grupė jau yra sutarusi, kad siūlys Seimui nuo 12 iki 15 narių padidinti LRT tarybos narių skaičių, įsteigti ją aptarnaujantį biurą. Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas, sutarta palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo.

Valdantieji gruodį siekė pataisyti įstatymą ir sumažinti atleidimui reikalingų balsų skaičių. Pagal jų projektą, LRT generalinis direktorius turėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu, jeigu už tai slaptai balsavuoja daugiau kaip pusė tarybos narių, tai yra septyni iš 12.

Šis siekis skubos tvarka palengvinti dabartinės LRT vadovės atleidimo tvarką sukėlė dalies žurnalistų bendruomenės ir visuomenės pasipiktinimą. Dėl to Seime sudaryta darbo grupė naujoms pataisoms parengti.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.