Cukraus mokestis biudžetą papildė apie 6 mln. eurų

Nuo šių metų įsigaliojęs naujas akcizas saldintiems gėrimams šiek tiek patuštino prekybininkų pinigines, nes smuktelėjo pardavimai. Tačiau valstybės biudžetą mokestis per du šių metų mėnesius papildė 6 mln. eurų.

Akcizo būtų surinkta daugiau, jeigu gėrimų gamintojai nebūtų keitę receptūrų – sumažinę gėrimuose apmokestinamą cukraus kiekį vietoj jo naudojo kitus saldinimo produktus.

Tačiau jeigu akcizais apmokestinti saldinti gėrimai ir toliau bus perkami panašiu tempu, metų pabaigoje į biudžetą gali įplaukti ir dvigubai daugiau pajamų nei buvo planuota įvedant mokestį.

Valstybės duomenų agentūra BNS teigė, kad šiemet vasarį, palyginti su 2025 metų gruodžiu, įvairių vaisių ar uogų nektaras pabrango 12,6 proc., energiniai gėrimai – 15,2 proc., kakava – 10,5 proc., gazuoti įvairių skonių gėrimai, pavyzdžiui, „Fanta“, „Rasa Frut“ – 24,7 proc., o negazuoti gėrimai natūralių vaisių ekstraktų pagrindu – 27,5 proc.

Gazuoti gėrimai, pavyzdžiui, „Coca cola“, „Pepsi cola“ brango 26,4 proc., gira – 25,1 proc.

Pasak prekybininkų, ypač pabrango sirupai – kai kur net dvigubai. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad uogų ar vaisių skonio sirupas brango daugiau nei 2 kartus.

Akcizus už importuojamus saldintus gėrimus administruoja Lietuvos muitinė, o už Lietuvoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos (ES) įsigytus – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

VMI Akcizų administravimo departamento vadovė Rosita Ališauskienė BNS nurodė, kad šiuo metu yra užsiregistravę 168 akcizų už saldintus nealkoholinius gėrimus mokesčių mokėtojai.

„Užsiregistravusiųjų skaičius apima asmenis, kurie verslo reikmėms saldintus gėrimus gauna iš ES šalies arba juos Lietuvoje gamina“, – nurodė R. Ališauskienė.

Sausį 94 įmonės deklaravo tiekiančios į rinką saldintus gėrimus ir sumokėjo 3 mln. eurus akcizo, o vasarį 120 įmonių pervedė 2,5 mln. eurų.

Saldintų gėrimų akcizo mokėtojais kol kas taip pat yra užsiregistravę du gyventojai, jie sumokėjo 250,26 euro.

Prieš įvedant cukraus mokestį tikėtasi, kad iš jo per metus bus surinkta 25 mln. eurų.

Muitinė pranešė, kad sausį akcizą mokėjo devynios, o vasarį – 24 įmonės. Už sausį įvežtus gėrimus su pridėtiniu cukrumi, priskaičiuota 93,9 tūkst. eurų, o už vasarį – 105,7 tūkst. eurų.

Kainas stebinčio portalo pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas atkreipė dėmesį, kad įsigaliojus cukraus mokesčiui, gėrimų gamintojai suskubo produktuose mažinti cukraus kiekį, bet didinti saldiklių.

„Daugelis pradėjo daryt pusiau su cukrumi, pusiau su saldikliu“, – BNS teigė jis.

„Daugelis savo receptūras pakoregavo, kad jos taptų su mažesniu akcizo mokesčiu, pridėjo saldiklių, kas nežinau, ar gerai. Kas yra geriau – ar 10 g cukraus, ar 4 g cukraus ir privaryta saldiklių? Ir vis tiek kainas užkėlė, nuėjo į pelnus“, – pridūrė jis.

Tai patvirtino ir „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis: „Gėrimų pardavimai krito nežymiai ir ne visose kategorijose. Pastebėtina, kad kai kurie gamintojai cukrų pakeitė saldikliais“.

Pasak prekybininkų, tirpių kavų gėrimų „3in1“ – su cukrumi ir „2in1“ – be cukraus – kainas akcizas paaugino maždaug penktadaliu.

Tuo metu Valstybės duomenų agentūra sako, kad šių metų vasarį tirpaus kavos gėrimo kaina buvo 41,4 proc. didesnė negu 2025 metų gruodį, kai cukraus mokesčio nebuvo.

„Rimi“ atstovės Lukos Lesauskaitės-Remeikės teigimu, nors „2in1“ produktuose nėra cukraus, tai nebūtinai lemia mažesnę kainą.

„Cukrus sudaro santykinai nedidelę savikainos dalį, o didesnę įtaką turi kava, pieno milteliai, gamyba ir logistika. Be to, gamintojai dažnai taiko vienodą kainodarą panašiems produktams, todėl galutinė kaina vartotojui gali nesiskirti“, – BNS sakė ji.

Tuo metu „Norfos“ atstovas pabrėžė, kad „2in1“ tirpioje kavoje nėra cukraus, tačiau yra gliukozės sirupo: „Jei gaminyje yra saldinančiųjų medžiagų, prekei taikomas cukraus mokestis“.

„Maximos“ Pirkimų departamento direktoriaus Mariaus Tilmanto teigimu, stipriausiai cukraus mokestis palietė kavos mišinius ir kavos kapsules – pastarosios brango beveik 23 proc., o kavos mišiniai dar daugiau.

Prekybos centrų atstovų teigimu, nuo sausio įsigaliojus cukraus mokesčiui visų saldintų nealkoholinių gėrimų kainos didėjo. Labiausiai brango sirupai, smuko ir jų pirkimai. Tuo metu limonadų nuperkama panašiai, kaip ir prieš metus, vietoje nektarų gyventojai labiau renkasi natūralias sultis.

„Didžiausias kainų augimas fiksuojamas sulčių gėrimų, nektarų, limonadų, energinių gėrimų ir kitų saldintų produktų kategorijose. Gėrimų, kuriuose cukraus yra mažiau nei 8 gramų 100 ml, kainos („Rimi“ parduotuvėse – BNS) vidutiniškai padidėjo apie 8–9 proc., o turinčių daugiau nei 8 gramus – apie 22–23 proc.“, – sakė L. Lesauskaitė-Remeikė.

Ir pasak jos, ir „Norfos“ atstovo teigimu, labiausiai išsiskiria sirupai – jų kainos kai kuriais atvejais išaugo daugiau nei dvigubai.

„Tam didelę įtaką turi taikomas akcizo tarifas koncentratams, siekiantis apie 105 eurus už produkto hektolitrą“, – paaiškino „Rimi“ atstovė.

„Sirupo kaina kilo iki 70 proc., o pardavimai sumažėjo beveik perpus“, – pridūrė D. Ryliškis.

Pasak L. Lesauskaitės-Remeikės, limonadų pardavimų pokyčių nematyti: „Reikšmingo vartotojų elgsenos pokyčio nematome, pardavimai išliko stabilūs“.

Tuo tarpu nuosaikus pardavimų mažėjimas jaučiamas sulčių ir nektarų gėrimų segmente. „Maždaug 8 proc. mažėjimas rodo, kad dalis vartotojų jautriau reaguoja į šių gėrimų kainų augimą“, – teigė ji.

„Rimi“ atstovės tvirtinimu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, bendras saldintų gėrimų kainos yra aukštesnės: „Pokytis labiausiai juntamas daugiau cukraus turinčiuose produktuose“.

Anot D. Ryliškio, gaivieji saldinti gėrimai brango nuo 3 proc. iki 40 proc.

„Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė taip pat sakė, kad cukraus mokestis didžiausią įtaką padarė limonadų, sirupų bei nektarų kainoms. Tačiau, pasak jos, pirkėjai į šiuos pokyčius reaguoja lanksčiai, pavyzdžiui, vietoj nektarų labiau renkasi natūralias sultis.

M. Tilmantas skaičiuoja, kad cukraus mokestis palietė apie 500 skirtingų prekių. Pagal cukraus kiekį gėrimuose vaisvandenių kainos vidutiniškai augo apie 16 proc., sultys, nektarai ir sulčių gėrimai brango apie 10 proc.

Tuo metu tiesioginio spaudimo sultys ir sultys iš koncentratų reikšmingų pokyčių beveik nepatyrė.

Palyginti šių ir praėjusių metų vasario mėnesius, vaisvandenių pardavimai „Maxima“ parduotuvėse augo apie 11 proc., tuo tarpu sulčių, nektarų ir sulčių gėrimų pirkimai sumažėjo 6 proc.