Beveik pusė tėvų Lietuvoje nesinaudoja vaikų priežiūros paslaugomis

Praėjusiais metais beveik pusė tėvų Lietuvoje, auginančių vaikus iki 15 metų, nesinaudojo profesionaliomis vaikų priežiūros paslaugomis, dalis tėvų patyrė sunkumų derindami darbą su vaikų priežiūra.

Šeimų asociacijos pirmininkas Viktoras Andrejevas sako, jog tokią statistiką lemia tai, kad paslaugų teikimas yra komplikuotas.

Savo ruožtu Lygių galimybių plėtros centro atstovė pažymi, kad pagrindinė problema – nepakankamai prie šeimos poreikių prisitaikanti sistema.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad beveik pusė – 45,3 proc. – tėvų praėjusiais metais prižiūrėdami vaikus nesinaudojo profesionaliomis vaikų priežiūros paslaugomis – nevedė jų į lopšelius, darželius, ikimokyklinio ugdymo mokyklas, pailgintas dienos grupes, nemokėjo už auklės paslaugas.

„Pasirinkimas nesinaudoti vaikų priežiūros paslaugomis yra ne iš gero gyvenimo, noro ar pasirinkimo, o iš būtinybės. Tų paslaugų nėra arba jos yra teikiamos taip, kad žmonėms yra nepatogu“, – BNS sakė V. Andrejevas.

Anot agentūros, 46,1 proc. vaikų priežiūros paslaugomis nesinaudojančių tėvų nurodė, kad jie atžalas prižiūri patys. 25,8 proc. teigė, jog vaikai gali pasirūpinti savimi patys, 7,7 proc. tėvų padeda seneliai ar kiti asmenys, 4 proc. teigė to nedarantys, nes paslaugos yra per brangios, 1,5 proc. – dėl paslaugų neprieinamumo (neteikiamos ar nėra vietų), 1,1 proc. – dėl nepatenkinamos jų kokybės.

Šeimų asociacijos pirmininko teigimu, labiausiai komplikuota paslauga yra lopšeliai, nes jų nėra pakankamai šalia gyvenamųjų vietų, o jei ir yra – vietos užsipildo labai greitai.

„Tėvai už tą vietą draskosi“, – sakė jis.

„Tėvai mūsų asociacijoje dalijasi šita nuomone, kad tokios paslaugos praktiškai nėra, o kažkaip reikia tvarkytis, todėl jie pasirenka negrįžti į darbo rinką, nepradėti darbo ir laiką su vaiku balansuoti gaunant paslaugą, bet renkasi likti su vaikeliu namie“, – sakė jis.

Pasak V. Andrejevo, privatūs darželiai „šią nišą bando užpildyti“, tačiau kai kurie tėvai finansiškai to negali sau leisti.

„Tai nėra toks kompleksinis klausimas – tu turi pasirūpinti mažu vaiku ir jeigu gauni iš valstybės tą paslaugą, ją renkiesi. Čia įsijungia tik vieta, kiek laiko užtrunka logistika iki vietos ir pati paslaugos kokybė, ar bent jau atitinka tą šiuolaikinio ugdymo poreikių standartą“, – aiškino jis.

Lygių galimybių plėtros centro komunikacijos vadovė Viktorija Kolbešnikova BNS sakė, jog kyla klausimų dėl teikiamų tokių paslaugų kokybės ir prieinamumo.

„Jų kaina yra nepakankamai įvertinta problema, ypač turint omenyje pajamų nelygybės mastą Lietuvoje. Žmonės dažnai net nesvarsto paslaugų, jei iš anksto žino, kad jos jiems neįperkamos, todėl to neįvardija kaip tiesioginės priežasties. Vadinasi, formaliai „paslaugos yra“, tačiau realus jų prieinamumas yra apribotas“, – komentare BNS teigė ji.

Šeimų asociacijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad sprendimui nesirinkti tokių paslaugų įtaką daro ir „atsakingos tėvystės ir motinystės tendencijos“, kai tėvai nori patys kuo daugiau leisti laiko su vaiku jį augindami.

„Tačiau visuomenė dar nėra tokia brandi, kad jie šitą argumentą arba kriterijų pasirinktų kaip pagrindinį tam, jog liktų namie“, – pridūrė jis.

Pasak agentūros, 84,8 proc. gyventojų teigė nepatiriantys sunkumų derindami darbą su vaikų, partnerio ir kitų giminaičių priežiūros pareigomis, o 15,2 proc. nurodė turintys sunkumų.

4,1 proc. gyventojų įvardijo kitą su darbu susijusį sunkumą, 3,4 proc. kaip pagrindinį sunkumą nurodė ilgas darbo valandas ir daug pastangų reikalaujantį, varginantį darbą, 3 proc. – nenuspėjamą ir sudėtingą darbo grafiką, 1,4 proc. – tolimą kelią į darbą ir atgal.

Maždaug šeštadaliui gyventojų patiriant sunkumų derinti artimųjų priežiūros paslaugas su darbu, Šeimų asociacijos pirmininkas sakė, kad vien vaikų priežiūra, tikėtina, kelia rūpesčių daugiau gyventojų.

„Gerokai daugiau tėvų patiria nepatogumą ir jie į tai numoja ranka, nes sako, kad „taip visą laiką buvo ir ką aš galiu pakeisti“, todėl to klausimo net nekelia“, – tvirtino V. Andrejevas.

„Jie neturi vilties ar lūkesčio, kad kažkas pasikeis (...), atsitrenkia tėvai į sieną ir tikrai numoja ranka, bando suktis savais kanalais – kreipiasi į močiutes, patys lieka namuose ir dirbdami bando persiplėšti per kelias vietas“, – pridūrė jis.

V. Kolbešnikovos teigimu, darbo rinka dar orientuota į priežiūros įsipareigojimų neturintį „idealų darbuotoją“, todėl ilgos darbo valandos, nelankstūs ar nenuspėjami grafikai išlieka reikšminga problema.

„Norint keisti situaciją, būtina plėsti lankstaus darbo galimybes, skatinti darbdavius taikyti šeimai palankias praktikas, užtikrinti realų nuotolinio darbo prieinamumą ten, kur tai įmanoma, ir stiprinti priežiūros paslaugų infrastruktūrą – jos prieinamumą ir kokybę“, – teigė ji.

Agentūros duomenimis, 85,2 proc. gyventojų pernai neatliko jokių su darbu susijusių pakeitimų derindami darbą ir šeimą. 3,2 proc. šiuo metu dirba pakoreguotu darbo grafiku nekeičiant valandų skaičiaus, 2,6 proc. gyventojų pakeitė darbą ar darbdavį, 2,5 proc. dirba trumpiau, 2 proc. laikinai nustojo dirbti, o 1,9 proc. reguliariai dirba nuotoliu.

Kaip rašė BNS, balandį LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa parodė, kad 3 proc. apklaustųjų mano, jog šeimas susilaukti daugiau vaikų paskatintų didesnis darželių prieinamumas ir auklių paslaugų kompensavimas.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo 1218 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, iš kurių 332 – kaimo vietovėse, rodo Oficialios statistikos portalo duomenys.