Beveik 40 proc. gyventojų mano, kad pagalbinį apvaisinimą valstybė turėtų kompensuoti visiems

39 proc. gyventojų mano, kad pagalbinis apvaisinimas turėtų būti kompensuojamas visiems – tiek susituokusioms poroms, tiek nesusituokusiems partneriams ir vienišoms moterims, rodo trečiadienį paskelbta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Tuo metu 21 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, jog ši paslauga iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo turėtų būti prieinama tik susituokusioms poroms. 14 proc. visų apklaustų gyventojų mano, kad kompensacija neturėtų būti taikoma vienišoms moterims, net jei jos negali susilaukti vaikų dėl medicininių priežasčių.

8 proc. respondentų apskritai nepritaria pagalbinio apvaisinimo kompensavimui, o 18 procentų – šiuo klausimu neturi aiškios nuomonės.

Apklausa atlikta kovo 19–30 dienomis, jos metu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 110 atrankos taškų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc. punkto.

BNS rašė, jog Konstitucinis Teismas prieš metus konstatavo, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijai.

Per šį laiką – iki balandžio 10 dienos – Seimas turėjo priimti pataisas, numatančias pagalbinio apvaisinimo teikimą pagal medicinines indikacijas, o ne pagal šeiminę padėtį.

Vis tik nors įstatymų pakeitimai pradėti svarstyti parlamente, jie dar nėra priimti, todėl gydymo įstaigos priverstos dirbti pagal seną tvarką – teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas tik susituokusioms poroms.

Pagal naująjį projektą, pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas pilnamečiams sutuoktiniams, partneriams, taip pat kartu ne mažiau nei metus gyvenančioms vyro ir moters poroms, turinčioms tikslą sukurti šeiminius santykius, taip pat – vienišoms moterims.

Projekte numatyta, jog pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančios, gyvybei gresiančios ligos, sveikatos sutrikimo ir kai nėra medicininių kontraindikacijų, kad moteriai nepavyktų išnešioti bei pagimdyti vaiką.

Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais, numatyti atvejus, kai šios paslaugos apmokamos valstybės, numatyti tikslinimus embrionų saugojimo finansavimui.

Numatyta, kad nuo liepos būtų kompensuojamas vaisingumo išsaugojimas – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių paėmimas ir konservavimas – esant pagrįstai rizikai vaisingumui dėl sveikatos būklės, prognozuojamų sutrikimų ar gydymo.

Be to, siūloma įtvirtinti, kad vieno asmens ar poros donuoti embrionai galėtų būti panaudojami tik vienam kitam asmeniui arba vienai porai, siekiant užtikrinti donorystės apsaugą nuo kraujomaišos, bei nustatyti aiškias lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygas.

Sveikatos draudimo įstatymo projektas papildomas dar viena valstybės lėšomis apmokama sveikatos priežiūros rūšimi – Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodyto amžiaus asmenų vaisingumo išsaugojimo paslauga.

Tačiau ši kompensacija neapimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo lytinių ląstelių banke.

Sveikatos apsaugos ministrės duomenimis, įgyvendinti šio įstatymo normas jau šiemet reikėtų per 1 mln. eurų, o nuo 2029 metų lytinių ląstelių ir embrionų saugojimui per metus būtų skiriama daugiau kaip 5 mln. eurų.

SAM duomenimis, per septynerius metus nuo 2018 iki 2024-ųjų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2800 vaikų.