Bažnyčia Lietuvoje persigalvojo. Vis dėlto, ryžosi imtis
milžiniško tyrimo, kad išsiaiškintų, kiek vaikų per visą nepriklausomos
Lietuvos istoriją galėjo nuskriausti dvasininkai.
Tačiau Lietuvos Katalikų
Bažnyčios vadovas išvykęs pas popiežių į Prancūziją. Šventojo Sosto patarimų
tikisi sulaukti ir savaitgalį Telšiuose posėdžiavę vyskupai. Į Vatikaną jau
kreiptasi.
„Kokį pasiūlytų mums sprendimą, atsižvelgiant į platesnę visuotinės
Bažnyčios patirtį. Kol kas yra pateiktas toks užklausimas, į kurį lauksime
atsakymo. Taip pat konsultuosimės su teisėsaugos institucijomis“, – sakė
Lietuvos Vyskupų konferencijos nacionalinis delegatas Arūnas Poniškaitis.
Ar
tai tik gandas, ar galima pedofilija, sulaukęs skundo sprendžia pats vyskupas.
Iš pradžių arkivyskupas
Gintaras Grušas aiškino, kad nusikaltimų mastą
aiškintis dar ne laikas. „Savo laiku popiežiaus Pranciškaus pasakyta – taip,
problema yra Bažnyčioje, bet ne pagrindinė problema“, – tuomet sakė G. Grušas.
Tačiau po mėnesio Bažnyčia persigalvojo. „Čia negali būti kalbos apie kažkokį
Bažnyčios munduro išsaugojimą“, – teigė A. Poniškaitis.
„Tuo labai džiaugiamės,
kad vyskupai bent jau taip sako. Tuo nuoširdumu dar turėsime įsitikinti“, –
sakė iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
Tokio
tyrimo Lietuvoje dar nėra buvę. Bus aiškinamasi, kiek vaikų per visą
nepriklausomos Lietuvos istoriją – nuo 1990 metų kovo 11-osios – galėjo
nuskriausti kunigai. „Bažnyčios situacija Lietuvoje pasikeitė. Viena situacija
buvo sovietmečiu, kita situacija tapo atkūrus nepriklausomybę“, – aiškino A.
Poniškaitis.
Paprastai tokiam tyrimui buriama nepriklausomų tyrėjų grupė –
istorikai, teisininkai, psichologai.
Jie peržiūri dešimtmečiais kauptus archyvus, jei įmanoma, atlieka apklausas.
„Tai yra dvasininkai, jie turi savo taisykles, savo apsaugas, tam tikrus
imunitetus netgi. Labai svarbu, kad ta informacija būtų visiškai atskleista, o
ne dozuojama: duosime tą, o to neduosime“, – sakė Mykolo Romerio universiteto
teisės profesorius Raimundas Jurka.
Tačiau ar Lietuvoje taip ir bus, kol kas
neaišku. „Nematau žodžio „nepriklausomas“
tyrimas. Mes nekalbėjome, kad bet
kokį tyrimą bet kaip darykime ir viskas vienodai tinka. Nepriklausomumas yra
esminis dalykas. Jei tas tyrimas bus kažkoks vidinis, saviems tarp savų, tai
visai nėra tai, ko mes tikėjomės ir ko prašome“, – teigė G.Gailiūtė-Bernotienė.
Patarimo iš Vatikano, kaip tirti galimų nusikaltimų mastą, Lietuvos dvasininkai
tikisi sulaukti maždaug per pusmetį.
„Nusikaltimų ir nederamo elgesio užkardymui negali būti
jokio „rytoj tą padarysime“. Tai turi būti daroma šiandien“, – sakė A.
Poniškaitis.
Vis dėlto veiksmų imtasi tik po didžiausio kunigų pedofilijos
skandalo Lietuvos istorijoje. „Nieko aš nekomentuosiu“, – ankščiau sakė
kaltinamasis Tadas Švedavičius.
T. Švedavičius, kaip įtariama, niekieno
nepastebėtas vaikus prievartavo ir kitaip skriaudė daugiau nei 20 metų. Lenkija
nepriklausomo tyrimo taip pat ėmėsi tik smarkiai išaugus spaudimui
dvasininkijai. Abejojama, ar pedofilų nedangstė ir pats popiežius Jonas Paulius
II. Tiesa, lenkai vien komisiją sudarinėjo aštuonerius metus.
Po tyrimo gali
paaiškėti ir šimtai aukų. „Seksualinės traumos, ypač patirtos vaikystėje,
vienas ryškiausių padarinių yra toks paralyžius – negalėjimas apie tai kalbėti,
gėda, kaltės jausmas“, – aiškino G.Gailiūtė-Bernotienė.
Jei nukentėjusieji nesikreips į teisėsaugą, skriaudikai atpildo gali ir
nesulaukti.
„Labai svarbu, kad tie kreipimaisi būtų ne kažkokių gandų lygiu, ne
anoniminiai“, – sakė A. Poniškaitis.
„Jeigu nukentėjusieji nesikreipia, ko
gero, daug atvejų liks neatsakyti, tiesiog nueis į istoriją. O jei net ir
paaiškėtų tam tikri atvejai, gali kilti problemų dėl patraukimo atsakomybėn,
dėl senaties, nes tai nėra amžini dalykai“, – teigė R. Jurka.
Pedofilijos
aukoms dėmesio skyrė ir popiežius. Per savo vizitą Prancūzijoje jis susitiko su
septyniais nukentėjusiaisiais – keturiais vyrais ir trimis moterimis. Kai šie
dar buvo nepilnamečiai, juos seksualiai išnaudojo Prancūzijos dvasininkai.nukentėjusių
gynėjai sako, jog vyskupų nuoširdumas neįtikina iki galo, mat kol kas neaišku,
ar tyrimas bus nepriklausomas. Be to, jei nukentėjusieji neišdrįs kreiptis į
teisėsaugą, net išaiškėjus nusikaltimų mastui, skriaudikai taip ir liks
nenubausti.