Parodoje – partizanų, tremtinių meilės laiškai

Paslaptingi stendai su sekretais Ąžuolyno bibliotekoje pasakoja šešių žinomų XX a. asmenybių meilės laiškų istorijas. Jie sukurti ribinėse situacijose: iš karo lauko, tremties, partizanų bunkerio. Juos ne tik paskaityti, bet ir patirti kviečia pojūčių paroda „Netrukus pasimatysim! Myliu“.

Parodoje pateikiami partizano Juozo Lukšos-Daumanto (1921-1951), partizanės Dianos Glemžaitės-Bulovienės (1925-1949), Lietuvos šaulių sąjungos nario Juozo Duoblio (1904-1975), aktorės Unės Babickaitės-Griaučiūnienės (1897-1961) ir kitų laiškai ar dienoraščių ištraukos.

Parodą visuomenei ketvirtadienį pristatė diskusijos „Ar meilė būtina išgyvenimui?“ dalyviai.

Parodos „Netrukus pasimatysim! Myliu“ kuratorė Akvilė Jankauskaitė pabrėžė, kad sunkumus patiriančių žinomų žmonių laiškai ir dienoraščiai atsiskleidė vieną kertinių ašių – meilę.

„Meilė ribiniuose išgyvenimuose būtina. Ji padeda išgyventi, suteikia viltį. Tai ypač svarbu kovojant dėl tėvynės, ir dėl to, kas tave myli. Vedini meilės, atsidavimo laisvės kovotojai, tremtiniai skynėsi kelią į priekį ir kartojo mylimiesiems: „Netrukus pasimatysim! Myliu“, – kalbėjo A. Jankauskaitė.

Klinikinis psichologas, Vilniaus universiteto mokslininkas doc. dr. Jonas Eimontas pažymėjo, kad meilė gelbsti. Pasak jo, krizinėse situacijose svarbiausi trys bendražmogiški poreikiai: turėti, kur gyventi, užsiimti prasminga veikla ir kažką mylėti, būti mylimu.

„Meilė būtina, ji patenkina žmogaus poreikį priklausyti. Ir tai nebūtinai turi būti romantinė meilė“, – pažymėjo J. Eimontas.

Parodos instaliacijos režisierė Greta Gudelytė iš „Apeirono“ teatro akcentavo laiškų vaidmenį jų rašytojams.

„Laiškus Sibire gabendavo traukiniu, tremtiniai nekantriai jų laukdavo. Tas laukimo periodas būdavo jų išgyvenimo sąlyga, vilties sąlyga. Mano proseneliai, močiutė buvo sukilėliai, žinau tai iš jų patirčių. Tremtiniai gyveno ribinėse aplinkybėse, aš jų vietoje turbūt išprotėčiau, neišgyvenčiau, o jie tą pakėlė. Kaip jie išgyveno? Vienas iš dalykų – banali meilė, kantrus mylimųjų laukimas", – sakė G. Gudelytė.

Istorikė Skaidra Grabauskienė teigė, kad meilė kartais galėdavo pakišti koją, pvz., per tardymus.

„Karo metu, ar kai artimas žmogus tremtyje, laimę suteikia vien žinia, kad jis gyvas ir sveikas. Turi vardan ko gyventi, pas ką grįžti. Kai tau reikia išgyventi lagerį, koncentracijos stovyklą, Sibiro šalčius – meilė sustiprina. Tačiau krizinėse situacijose, tarkim per KGB tardymus, turint mylimą žmogų galėdavai tapti pažeidžiamesnis, nes tavo artimą žmogų fiziškai skriausdavo ir versdavo tave žiūrėti. Daug daugiau išduodavo ne tie, kuriuos pačius kankino, o tie, kurie stebėjo, kaip kankina jų mylimus žmones“, – atkreipė dėmesį S. Grabauskienė.

Žvilgtelkime į kelių laiškų ištraukas. Jose matyti, kad būnant toli nuo artimųjų gelbsti prisiminimai, viltis, kada nors juos išvysti.

Partizanė, poetė Diana Glemžaitė giminaitėms Elvyrai ir Mikai 1949 m. iš bunkerio rašė: „Sunku matyti vyro akyse ašaras, o Juozas verkė mane susitikęs. Pirmieji jo žodžiai buvo: „Ačiū Dievui, kad tik Tu gyva likai“. (…) Jeigu myli ir esi mylimas – tegali būti laimingas. Tokia esu. Mes neturime jokių gražbylysčių, nekalbame jokių sentimentų, esame sušiurkštėję kaip ir mūsų gyvenimas ir vis tik laimingi. (…) Užvakar gavau žinią iš Sibiro. Jau visa šeima ten gyvena.“

Partizanas Juozas Lukša-Daumantas 1950 m. į žmoną Nijolę kreipėsi „Mano Brangus Auksel“, laiške jis rašė: „Aš žinau, Niliuk, kad toliau aš jau grumsiuos ne dėl savo vieno, bet dėl mudviejų garbės, kame Tu, Brangioji, lydėsi mane savais pergyvenimais ir sava malda. (…) O jei kartais likimui patiktų mane fiziškai sunaikint, tai Tu, Niliuk, tąsyk padaryk mane kažkur egzistuojantį laimingu, susikurdama sau vėl laimingą gyvenimą.“

Instaliacijos režisierė G. Gudelytė pažymėjo, kad sekretai padės geriau suvokti parodos „Netrukus pasimatysim! Myliu“ herojus.

„Sekretas sudaro laiko jungties ir tiesioginio prisilietimo galimybę. Savaip kalba žemės simbolika, laiškų įrašai, veidų atspaudai, beje, daugiausia kurti pagal šaulių veidus. Šie žmonės taip pat narsiai kovojo už mūsų laisvę“, – kalbėjo ji.

Paroda Ąžuolyno bibliotekoje veiks iki spalio 15 d.