Patys mažiausi dviratininkai dažnai atsakingesni už paauglius: ką gatvėse pastebi specialistai

Po pamokų – ekranai, vietoje kiemo – telefonas ir vis mažiau erdvės spontaniškam aktyvumui ir natūraliam judėjimui. Vis dėlto specialistai pastebi, kad yra viena gana paprasta priemonė, kuri vis dar geba įtraukti vaikus ir duoti labai daug: dviratis. Ne tik kaip sportas ar laisvalaikis, bet ir kaip būdas vaikui mokytis pasitikėti savimi, priimti sprendimus, jausti atsakomybę bei būti aktyvia kasdienio miesto gyvenimo dalimi, praneša Lietuvos dviračių sporto federacija.

Apie tai šį pavasarį kalba ir po Lietuvą keliaujančių „Dviratynių“ organizatoriai. Nemokamų renginių ciklas – šeimų dviračių šventė – jau startavo Klaipėdoje, o artimiausi renginiai vyks Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje.

Lietuvos dviračių sporto federacijos darbuotoja, jaunučių MTB rinktinės trenerė Ineta Baltramiejūnaitė, dirbanti su 6–17 metų jaunaisiais dviratininkais, sako, kad šiuolaikiniai vaikai į sportą ateina kiek kitokie nei anksčiau.

„Vaikams nebeužtenka tiesiog važiuoti. Jie nori veiksmo, emocijos, iššūkių, nuotykių. Dėl to juos labai traukia MTB, enduro ir kitos dinamiškesnės, nuotykį primenančios disciplinos“, – pasakoja trenerė.

Koordinacija, dėmesio valdymas, reakcija, rizikos vertinimas – visa tai yra neatsiejama sportavimo su dviračiu dalis, nes, kaip pastebi trenerė, dviratis lavina patį judėjimo raštingumą: vaikas mokosi koordinuoti judesius bei numatyti aplinką.

Kartu ji pastebi ir kitą dalyką: kai vaikas atranda dviratį rimčiau, labai greitai pradeda keistis ne tik jo fizinis aktyvumas, bet ir požiūris į save.

„Iš pradžių vaikai tiesiog ateina pasivažinėti. Mokytis pradedame nuo pačių bazinių dalykų – pažinties su saugaus elgesio taisyklėmis važiuojant grupėje, ženklų rodymo (sustojimo, posūkio, lenkimo ir kitų). Kiekvieną kartą tenka kartoti, kad važiuodami grupe esame atsakingi vieni už kitus, kadangi vaikai mėgsta važiuoti be rankų, daryt įvairius triukus, išvažiuoti iš kelio. Tačiau bėgant laikui matau, kaip atsiranda disciplina: jie nebenori praleisti treniruočių, pradeda domėtis miegu, mityba, patys daro tempimo pratimus, rūpinasi savo režimu. Iš tokių ženklų galima suprasti, kad vaikas jau atranda sportą ne tik kaip pramogą“, – pasakoja trenerė.

Pasak I. Baltramiejūnaitės, dviratis moko vaikus ir dar vieno šiandien svarbaus įgūdžio – kantrybės: „Per kasdienes treniruotes vaikai supranta, kad ne viskas pavyksta iš karto. Kad po sunkesnės dienos nereikia nuleisti rankų. Kad rezultatai ateina su darbu. Tai labai svarbios gyvenimiškos pamokos.“

Kol treneriai kalba apie vaikų augimą sporte, policijos pareigūnai pastebi kitą pusę – kaip vaikai elgiasi realiame eisme.

Klaipėdos miesto policijos komisariato Bendruomenės pareigūnų grupės vyresnioji tyrėja Vaida Meškienė sako, kad nors šalmo dėvėjimo problema išlieka aktuali, tačiau apskritai galima pasidžiaugti, kad dviratininkų sąmoningumas auga.

„Įdomu tai, kad patys pažangiausi dažnai būna mažiausi vaikai – jie dėvi šalmus, apsaugas, labiau klauso tėvų ir paiso taisyklių. O štai paaugliai taisykles patogiai pamiršta: daugelis nedėvi nei šalmų, nei šviesą atspindinčių elementų, važiuoja laiptais, atlieka pavojingus triukus, taip sukeldami pavojų sau ir kitiems. Tenka vėl ir vėl priminti tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams, kad važiuojant dviračiu šalmo dėvėjimas yra privalomas iki 18 metų.“

Pasak specialistės, nors dviračių infrastruktūra Klaipėdoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, akivaizdžiai gerėja, tačiau kartu daugėja ir situacijų, kai takuose vis dar pritrūksta kultūros pėsčiųjų atžvilgiu, atliekami staigūs manevrai, važiuojama pėsčiųjų takais, pėsčiųjų perėjose kliudomi žmonės.

„Dažniausios klaidos prasideda nuo dėmesio stokos: vaikai staiga išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį, nesidairo sankryžose, važiuoja su ausinėmis ar net žiūrėdami į telefoną. Daugelis nėra linkę nulipti nuo dviračio ir jį persivaryti per perėją“, – pavojų keliančias jaunųjų dviratininkų klaidas vardija pareigūnė.

Abi specialistės sutaria dėl vieno dalyko: didžiausią įtaką vaikų elgesiui daro ne instrukcijos, o tėvų pavyzdys.

„Jeigu tėvai važiuoja be šalmo ar nepaiso taisyklių, vaikui tai tampa norma“, – sako Vaida Meškienė.

Trenerė Ineta Baltramiejūnaitė priduria, kad sporte labai greitai pasimato, kurie vaikai kasdienybėje turi palaikymą ir aiškias ribas, o jas ugdyti padeda ir sportinė rutina: „Dviračių sportas labai ugdo atsakomybę ir savarankiškumą. Vaikai mokosi būti komandos dalimi, padėti vieni kitiems, gerbti varžovus – o tai persikelia ir į kitas gyvenimo sritis, ne tik sportą.“

Pasak jos, net jei vaikas niekada netaps profesionaliu sportininku, tai, ką jis išmoksta sporte, lieka labai ilgam: „Dviratis moko nebijoti iššūkių, pasitikėti savimi, nepasiduoti po nesėkmių ir džiaugtis pačiu procesu, o ne tik rezultatu.“

Būtent apie tai ir kalba šį pavasarį-vasaros pradžioje didžiuosiuose Lietuvos miestuose vykstančios „Dviratynės“ – šeimų dviračių šventės, skirtos saugiam ir smagiam buvimui ant dviejų ratų.

„Dviratynėse“ laukiami visi: vaikai, kurie jau drąsiai mina pedalus, tie, kurie dar tik mokosi išlaikyti pusiausvyrą, ir tėvai, norintys kartu praleisti vakarą gryname ore.

Vaikus kvies dviračių pamokėlės, įvairių dviračių veiklų ir disciplinų pristatymai, tėvus – profesionalų konsultacijos apie dviračius bei apsaugas, saugaus eismo edukacijos kartu su Lietuvos policija, taip pat „Arimex“ užkandžiai ir veiklos visai šeimai.

Kiekviename mieste prie „Dviratynių“ prisijungs ir gerai žinomi Lietuvos dviračių sporto vardai.

Gegužės 21 d. Panevėžyje šeimas pasitiks Ignatas Konovalovas su šeimyna – buvęs profesionalus dviratininkas, olimpinės rinktinės narys ir vienas ryškiausių Lietuvos dviračių sporto vardų.

Birželio 4 d. Kaune „Dviratynėse“ dalyvaus Donatas Šertvytis iš „Kaunas Cycling Team“, aktyvus dviračių bendruomenės narys, daug dėmesio skiriantis vaikų judėjimui ir dviračių kultūros augimui.

O birželio 11 d. Vilniuje prie renginio prisijungs Katažina Sosna-Pinelė – viena žinomiausių Lietuvos kalnų dviratininkių, kuri Dviratynėse šeimas kvies drąsiai atrasti judėjimo ir važiavimo dviračiu džiaugsmą.

Renginiai nemokami. „Dviratynes“ organizuoja Lietuvos dviračių sporto federacija kartu su „Arimex“.