Žemosios Panemunės dvaras vėl atveria savo erdves Pažaislio festivaliui

Festivalio projektų kuratorės, pianistės Linos Krėpštaitės teigimu, tai - labai neįprastas didžiųjų scenų instrumentas, kurį į prestižines koncertų sales iškėlė būtent šis italų virtuozas. Jis – vienas iš nedaugelio pasaulio solistų, šiuo instrumentu atliekančių klasikinę, šiuolaikinę bei džiazo muziką.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog kasmet sau bei publikai naujas koncertines erdvės atrandantis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis pirmąjį koncertą Žemosios Panemunės dvare, esančiame Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, organizavo lygiai prieš metus – 2024-ųjų rugpjūtį.

Atkreipdami dėmesį į renginio dalyvių nusiteikimą „švęsti gyvenimo grožį ir kultūrą“, naujam gyvenimui Žemosios Panemunės dvarą prikeliantys jo šeimininkai sakė:

„Džiaugiamės pirmu Pažaislio muzikos festivalio koncertu bundančiame dvare. Istorinio dvaro erdvės buvo užpildytos nuostabios VDU kamerinio orkestro bei Gabrielės Bukinės ir Jorio Rubinovo atliekamos muzikos, diriguojant Vytautui Lukočiui. Džiaugiamės sutikę tokius nuostabius partnerius. Džiaugiamės turėdami galimybe kurti gurmaniškais skoniais bei kultūra praturtintas patirtis drauge. Ačiū nuostabiesiems koncerto ir piknikų dalyviams, - Jūs kaskart papuošiate senąjį dvaro sodą savo elegancija!“

Didysis piknikas dvaro sode, kurio teritorijoje auga daugiau nei 650 gardžiausius vaisius vedančių obelų, vyks ir šį sekmadienį, iki koncerto pradžios likus dviem valandoms.

Kaip baigiantis pernykštei vasarai, taip ir dabar, „atokvėpiui ir įkvėpimui gamtoje“ pietus ant žolės „Le Grand Pique Nique“ surengs 30-metį šiais metais švenčiančio Pažaislio festivalio bičiuliai - „Vieno prancūzo sandėliukas“ ir „La Petite Patisserie“.

Pažaislio muzikos festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė, mecenatas – „YIT Lietuva“.

Prasidėjus sekmadienio koncertui, dvare karaliaus džiazas, - muzikuos kvartetas iš Italijos „Double Breath“ (Fabio Gorlier, fortepijonas, Stefano Profeta, kontrabosas, Mattia Balbieri, mušamieji bei jau minėtas G. Litera).

Būtent, pastarasis muzikantas įdėjo nemažai pastangų, siekdamas, kad lūpinei armonikėlei būtų suteiktas deramas pripažinimas akademiniuose sluoksniuose. Kaip pats tvirtina, buvo svarbu, jog ji nebūtų laikoma vien „žaislu“, bet įgytų tokį statusą kaip smuikas, fortepijonas ar akordeonas.

Jo pastangomis šis instrumentas nuo 2004-ųjų įsitvirtino Italijos kultūros infrastruktūroje ir tapo konservatorijos studijų programos dalimi. G. Littera akcentuoja, kad šis instrumentas leidžia išreikšti subtilias emocijas, – jis veikia tarsi balso ir pučiamojo instrumento hibridas.

Anot L. Krėpštaitės, šis muzikos atlikėjas Lietuvoje lankosi ne pirmą kartą, – jis yra koncertavęs Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertuose, vasaros festivaliuose su Lietuvos kameriniu orkestru, Klaipėdos muzikinio teatro simfoniniu orkestru bei Kauno miesto simfoniniu orkestru

Pristatant būsimo koncerto erdvę, derėtų paminėti, jog Žemosios Panemunės dvarą šiandien galima vadinti paveldo atradimų istorija.

Tai - pamiršti XVII a Sapiegų rūmų griuvėsiai, išlikusiose mūro sienose slepiantys didingą beveik 400 metų laikotarpį.

Itališkos vilos tipo rūmai buvo pastatydinti apie 1650 metus, jie priklausė kunigaikščių Sapiegų, Čartoriskių, grafų Tiškevičių giminėms, kurios giminiavosi su iškiliomis to meto Europos aristokratų šeimomis. Tarpukariu Žemosios Panemunės dvaras priklausė Valentino Gustainio šeimai, čia mėgdavo rinktis ir svečiuotis intelektualai ir inteligentija.

„Už įkvėpimą nenuilstamai ieškoti dvaro istorijos esame dėkingi „Lietuvos dvarų vasaros mokyklos“ iniciatoriams, organizatoriams bei šio projekto vadovams menotyrininkei dr. Aistei Bimbirytei ir architektūros istorikui dr. Mariui Daraškevičiui bei dėstytojams.

Šiuo metu dvaro griuvėsiai gyvena paveldo tyrimų, tvarkybos, ateities vizijos bei planų kūrimo etape.

Jau keletą metų drauge su gausia architektų, istorikų, kitų paveldo specialistų komanda kantriai, kruopščiai, po mažą trupinėlį renkame į šipulius per laiką pabirusį istorijos paveikslą, puoselėjame dvaro ateities vizijas, atgaivinimo planus.

Kuriame lankytojams atvirą erdvę, istorijos pažinimo ir gamtos oazę. Tarp daugelio bundančio dvaro vizijų bei ateities planų tikimės atgaivinti ir pratęsti čia vykusią intelektualų ir inteligentijos susibūrimų tradiciją“, - teigia dabartiniai Žemosios Panemunės dvaro šeimininkai Rasa ir Vytautas.