Zapyškio kultūros santalka: bendruomenės širdis prie Nemuno

Zapyškio vardas pirmą kartą paminėtas XVI amžiuje kaip Sapiegų giminės dvarvietė. 1578 metais čia pastatyta gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – vienas seniausių mūrinių bažnytinių pastatų Lietuvoje, stovintis prie pat upės. Bažnyčia ne tik tarnavo religiniams tikslams, bet ir tapo kultūriniu simboliu, susijusiu su vietos tradicijomis.

Per šimtmečius ji kentėjo nuo karų, gaisrų ir potvynių, buvo apleista ir remontuota, bet išliko kaip liudijimas miestelio atsparumo. Pasak kai kurių šaltinių, ši vieta galėjo būti susijusi su senovės baltų pagoniškomis šventvietėmis, nors tai lieka tradicijų dalimi, o ne patvirtintu faktu. Be senosios bažnyčios, 1939–1942 metais pastatyta nauja pseudo-romaninio stiliaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia su kvadratiniu bokštu, kuri papildo miestelio architektūrinį paveldą.

XIX–XX amžių sandūroje Zapyškyje susiformavo žydų bendruomenė, kuri pradėjo kurtis dar XVI amžiaus antroje pusėje. 1923 metais iš 589 gyventojų 293 buvo žydai, kurie turėjo savo mokyklą, biblioteką ir kultūros draugiją „Bal-Machšovesas“. Bendruomenė gyveno atskirą gyvenimą, palaikydama savitą kultūrinį ir visuomeninį ritmą.

Tačiau 1941 metais, okupavus Lietuvą, visi Zapyškio žydai buvo nužudyti – dauguma sušaudyti vietoje, kiti perkelti į Kauno getą.

Ši tragedija paliko pėdsakus vietos atmintyje: miestelyje yra senosios žydų kapinės, įtrauktos į Lietuvos kultūros paveldo registrą, nors jos teritorija šiuo metu yra apleista. Žydų bendruomenės istorija iliustruoja, kaip Zapyškio kultūra buvo daugiakultūrė, tačiau Holokaustas ją radikaliai pakeitė. Šiandien atmintį saugo informaciniai stendai ir memorialinės iniciatyvos.

Sovietmečiu kultūrinis gyvenimas prisitaikė prie naujos sistemos. 1960 metais įsteigti kultūros namai, vėliau pastatytas modernistinis bendruomenės centras su sale, biblioteka ir kitomis paslaugomis. Čia vyko chorų repeticijos, šokių grupių veikla, tautinės šventės ir literatūriniai vakarai, kurie tarnavo kaip bendruomenės susibūrimo vieta. Šis centras išlaikė savo funkciją iki šiol, nors pastatas reikalauja remonto dėl senėjimo ir potvynių grėsmės Nemuno slėnyje, kurie dažnai sukelia dirvožemio eroziją ir infrastruktūros pažeidimus.

Šiandien Zapyškio kultūrinis gyvenimas daugiausia susitelkęs aplink Zapyškio laisvalaikio salę, kuri veikia kaip Ežerėlio kultūros centro padalinys.

Čia vyksta saviveiklos kolektyvų veikla: liaudiškos muzikos ansambliai, šokiai, dainavimas ir rankdarbių būreliai. Daugelis jų dalyvauja rajoniniuose ir nacionaliniuose festivaliuose, pavyzdžiui, Dainų šventėse. Veikla remiasi vietinių gyventojų, mokytojų ir savanorių pastangomis, o finansavimas ateina iš savivaldybės ir projektinių lėšų, tokių kaip LEADER programos. Bendruomenės centras taip pat talpina pradinės mokyklos klases, biblioteką ir seniūniją, kur veikia folkloro ansambliai.

Senoji Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, nebenaudojama religiniams tikslams, 2020 metais buvo rekonstruota ir pritaikyta kultūriniams renginiams. Ji tapo vieta koncertams, parodoms ir festivaliams, susijusiems su Pažaislio muzikos festivaliu nuo 1996 metų. Bažnyčios architektūra – gotikinės sienos ir istorinis kontekstas – suteikia renginiams unikalumo, tačiau jos priežiūra kelia iššūkių dėl potvynių ir senėjimo.

Vienas ryškiausių Zapyškio renginių – tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“, vykstantis kasmet gegužę prie senosios bažnyčios. 2025 metais jis švenčia 20-metį, pritraukdamas dalyvius iš Lietuvos ir užsienio. Festivalyje vyksta aitvarų skraidinimas, kūrybinės dirbtuvės, pramogos šeimoms ir prekyba. 2025 metais įtraukta vertimas į gestų kalbą ir aitvarų dirbtuvės, siekiant didesnio prieinamumo.

Kitas svarbus renginys – muzikos festivalis „Garsų potvynis“, vykstantis senojoje bažnyčioje rugsėjį. 2025 metais jis apims koncertus su etno ir šiuolaikine muzika, paskaitas apie dirbtinį intelektą muzikoje bei parodas.

Festivalis prasidės tautodailininkės Jūratės Bytautės šiaudinių sodų paroda ir baigsis elektroninėmis sutartinėmis lauko scenoje.

Šie renginiai pritraukia lankytojus iš Kauno ir užsienio, tačiau jų mastas lieka lokalus. Be to, Zapyškyje vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, pavyzdžiui, 2025 m. liepos 19 d. „Who Wrote the Book of Love?“, o rugpjūtį vyks „Sea in Radiant Colours“. 2025 m. ConTempo festivalis tradiciškai apims renginius prie Nemuno, senojoje bažnyčioje ir kitose vietose, derinant bažnyčios sienas su šiuolaikiniais ritmais.

Kultūrinė veikla Zapyškyje susiduria su infrastruktūros problemomis: bendruomenės centras reikalauja modernizacijos, šildymo atnaujinimo, o potvyniai kelia grėsmę objektams.

Finansavimas – iš Kauno rajono savivaldybės ir fondų, tačiau mažėjantis gyventojų skaičius ir migracija jaunimo link didmiesčių riboja galimybes. Nepaisant to, iniciatyvos kaip kūrybinės dirbtuvės ir jaunimo įtraukimas (pvz., kino vakarai ar fotografijos plenerai) siekia atnaujinti ilgametes tradicijas.

Bendruomenės kultūra Zapyškyje veikia kaip socialinis tinklas, padedantis išlaikyti tapatybę ekonominių sunkumų akivaizdoje. Renginiai ne tik saugo paveldą, bet ir skatina turizmą, nors jų poveikis ekonomikai lieka ribotas. Mažų miestelių kultūra priklauso nuo vietinių pastangų ir išorinės paramos, o Zapyškis – pavyzdys, kaip istorija ir dabartis susipina kasdienybėje. Be to, Zapyškis traukia turistus dėl savo gamtinio grožio – Nemuno slėnio, kuris suteikia unikalų foną renginiams.