S. Lukošiaus fotografijos išsaugojo ne vienos kartos Ąžuolyno simbolius

Mažajame ąžuolyne, prie bibliotekos, vos kelias savaites eksponuojama lauko paroda „Ąžuolynas Stanislovo Lukošiaus fotografijose“. Joje matyti senojo Kauno vaizdai: Mažajame ąžuolyne anksčiau stovėjęs apžvalgos ratas, atrakcionai ir šokių paviljonas, Vytauto parke vaikus džiuginusios karuselės bei kiti miesto simboliai. Jie teliko fotografijose.

Ekspozicija pristatyta rugpjūčio 13 d. Ąžuolyno bibliotekos surengto debiutinio gamtos ir bendruomenės festivalio „Drevės“ metu.

Projektuotojas ir fotografas Stanislovas Lukošius (1906-1997) nuo 1959 m. dirbo Pramonės statybos projektavimo institute. Atlikdamas pavestas užduotis jis įamžino daugelį naujų miesto statybų, taip pat užfiksavo nykstančius miesto simbolius.

Parodoje „Ąžuolynas Stanislovo Lukošiaus fotografijose“ akį traukia Parodos aikštėje nuo 1963 m. veikęs apžvalgos ratas, vaikų atrakcionai, krepšinio aikštelė ir 1967 m. šalia iškilęs šokių paviljonas (nugriautas 1982 m.). 1987 m. šalia buvo pastatyta dab. Ąžuolyno biblioteka.

Parodos kuratorius Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Rokas Sinkevičius pats vaikystėje suposi sūpynėmis ant Parodos kalno, mena, kad XX a. 9 deš. jos dar stovėjo. „Su giminaitėmis iš Šilutės vykau čia pasisupti, buvo įspūdinga, tik pykino”, – kalbėjo pašnekovas.

Beje, 1961 m. netoliese buvo atidarytas Vytauto kultūros ir poilsio parkas su karuselėmis, ši vieta greitai tapo traukos centru. To meto spaudoje rašyta, kad parke vykdavo apie 350-500 renginių per metus, o juos aplankydavo net 0,5 mln. žmonių. Šie atrakcionai veikė gan ilgai, ir išmontuoti tebuvo 2019-aisiais, dėl nesaugumo.

Anot istoriko, minėtais dešimtmečiais Kauną daugiausia fotografavo būtent S. Lukošius. Jis fiksavo ne tik Kauno architektūrą, turistinius objektus, bet ir smulkesnes gatveles. Iš namų Jūratės gatvėje Vilijampolėje į darbą centre – pramprojekto rūmus prie Vienybės aikštės – jis mindavo dviračiu. Įamžino ir tos aikštės rekonstrukciją.

„S. Lukošius dokumentavo miestą, dirbo kokybiškai, už tai jo nuotraukos svarbios istorikams”, – pažymėjo dr. R. Sinkevičius.

Parodoje jis atkreipė dėmesį į A. Šančiuose užfiksuotą ąžuolą apnuogintomis šaknimis. Čia matyti fotografo rūpestis ekologija. S. Lukošius ąžuolyną fiksavo apie 1967-1969 m. Jis sukūrė visą seriją vaizdų iš A. Šančių ąžuolyno, kur statant „Drobės” stadioną buvo išrauta apie 30 ąžuolų.

Ekspozicijoje taip pat matyti sporto halė, kino teatras „Ąžuolynas”, kiti žinomi objektai šioje teritorijoje.

Jo nuotraukų yra architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio archyviniame fonde, fotografijos naudotos architektui viešumoje kėlus klausimą dėl intervencijos į ąžuolyną, niokojamų medžių bei ąžuolyno, kaip žaliosios teritorijos, išsaugojimo. Kalbėta apie medžių gyvybingumą, pažymėta, kad per masinius renginius nutrypiama žemė ir taip kenkiama medžių šaknims. Kaip žalinga gamtai kritikuota naujoji to meto infrastruktūra Žaliakalnio ir Aukštųjų Šančių ąžuolynuose.

Rugsėjį Kauno miesto muziejus išleis dar vieną knygą su S. Lukošiaus fotografijomis – „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: Žmogus (ne) savo laike“. Pristatymas vyks rugsėjo 25 d. 17 val. muziejuje. Knygoje bus dar daugiau pasakojama apie Kauną, miesto gamtą, ypač Ąžuolyną.

„Kauno miesto muziejuje saugoma, bene, didžiausia S. Lukošiaus palikimo dalis: keliolika tūkstančių negatyvų, kiek mažiau depozityvų. Ši gausa skatina tyrinėti jo palikimą ir kas metus ar kelerius parengti po naują leidinį", – pažymėjo R. Sinkevičius.

Lauko paroda „Ąžuolynas Stanislovo Lukošiaus fotografijose“ prie Ąžuolyno bibliotekos veiks iki rugpjūčio 31 d.