Raudondvario kultūros centre – žavioji J. Štrauso „Pelenė“

Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia Kauno rajono, ypač Raudondvario apylinkių gyventojus, į ypatingą vakarą Raudondvario kultūros centre. Gegužės 14 d. 18.30 val. čia atgims pasaka, kurią, rodos, visi žinome… tačiau šįkart ji bus kitokia. Scenoje išvysite Johanas Štrausas muzikos įkvėptą dviejų dalių baletą „Kita Pelenės istorija“ – kupiną elegancijos, emocijų ir netikėtų posūkių. Tai pasakojimas, kuris nustebins, sužavės ir leis iš naujo patikėti stebuklais.

Kaip kilo mintis parodyti baleto spektaklį Raudondvario kultūros centre pasakoja baleto trupės vadovas Aleksandras Jankauskas: „Iniciatyva kilo iš Raudondvario kultūros centro administracijos – pamatę baletą festivalyje „Operetė Kauno pilyje“, jie svetingai pakvietė mus pas save. Trupei tai džiugi žinia – turėsime progą pasirodyti ir priminti žiūrovams, kad turime dar vieną baletinį veikalą. Šis kvietimas itin malonus, nes kiekviena nauja scena leidžia įdėtam darbui tęstis, o kolektyvui augti. Pastaruoju metu Raudondvaris tampa svarbiu kultūros centru, todėl džiaugiamės gavę šansą vietos publiką supažindinti su klasika - profesionaliu baleto menu. Nekantraujame pristatyti ir mūsų baleto kolektyvą: kartu su lietuviais dirba artistai iš Japonijos, Ukrainos, Suomijos ir Malaizijos. Tikiu, kad šis vizitas taps gražios draugystės pradžia“.

Baleto statytojai nutarė rekonstruoti XX a. pradžios socialinį ir kultūrinį kontekstą, tačiau pateikti jį nūdienos vizualinėmis, išraiškos ir medžiaginėmis priemonėmis. Tokį sprendimą pasirinko italų choreografas Gianni Santucci, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų bei grimo dailininkė Vida Insodienė.

Dėl neįprastos pasakos „Pelenė“ traktuotės ir dar keistesnės veiksmo vietos (Viena, Madų ateljė, 1910-1920 m.) baleto kūrėjai šiek tiek redagavo kūrinio pavadinimą, sakydami, kad tai „Kita PELENĖS istorija“, o pagrindinė herojė Gretė (Pelenė), laukdama savojo Gustavo (Princo), svajoja sukurti gražiausią podiumo kostiumą.

Pagal šio baleto siužetą Pelenė modernioje madų ateljė kuria drabužius aukštesnei visuomenės klasei. Ji nėra engiama vargšė mergaitė, kaip kad klasikinėje pasakoje, o tiesiog sunkiai dirba, siekdama savo tikslo, ir tai daro geriau nei jos įseserės. Jai svarbu tapti stipria, pasitikinčia moterimi ir pasiekti užsibrėžtą tikslą...

Spektaklio choreografiją ir inscenizaciją dar 2017 m. sukūrė svečias iš Italijos – Gianni Santucci, o gastrolėms adaptavo choreografas Aleksandras Jankauskas. Muzikiniam pasakojimui vadovaus dirigentas Virgilijus Visockis, scenos vizualinį pasaulį sukūrė scenografas Artūras Šimonis, personažus aprėdė kostiumų ir grimo dailininkė Vida Insodienė.

Scenoje spindės ryškūs solistai: Gretės vaidmenį atliks Auksė Maklajūnaitė-Osadčenko, Gustavo – Deividas Dulka, Leontinos – Gintaras Visockis. Seserų personažus įkūnys Stefanija Nosovaitė ir Petra Karina Hirvi, Gustavo brolį – Roman Zavgorodni, o Magą – Valerijus Osadčenko. Kartu su jais scenoje pasirodys ir visa Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupė.

„Jeigu pavadinimą paliksime tiesiog „Pelenė”, visi galvos, jog tai – Disnėjaus pasaka, skirta vaikams, tačiau šį pastatymą skiriame suaugusiam žiūrovui. Tai kitokia Pelenės istorija. Tai ne tik šviesus, lengvas, kokybiškas ir estetiškai itin patrauklus spektaklis, jame aiškiai ir natūraliai šokėjų judesiai perteikia siužeto veikėjų emocijas. Norėjau kad šiame „lietuviškame“ balete Pelenė būtų kuo artimesnė šių dienų moteriškumo įvaizdžiui“, – sakė choreografas Gianni Santuci.

Dirigentas Virgilijus Visockis teigė, kad: „Baleto partitūra – tai iškart atpažįstamas J. Štrausas, tik dar negirdėtas. Iki paimdamas partitūrą į rankas, nesu girdėjęs nė vieno jos numerio. Tuo baletas mane sužavėjo. Galima sakyti, kad „nupūtėme dulkes“ nuo visų puikių valsų, polkų, maršų, galopų, įkvėpėme jiems naujos gyvybės. Tad toks derinys – „štrausiška“ ir nežinoma – geriausiai atspindi „Pelenės“ muzikos pobūdį.“

Baletas „Pelenė“ (Aschenbrödel) – paskutinis sceninis Johano Štrauso II (1825-1899) kūrinys. Kompozitorius mirė nespėjęs jo užbaigti, tad po jo mirties likusią reikalingą muziką baletui parašė jo kolega Josef Bayer.

Baletas „Kita PELENĖS istorija“ – tai vakaras, kuriame susitiks talentas, muzika ir šokis – vakaras, žadantis nepamirštamą teatrinę patirtį kiekvienam žiūrovui.