Pristatė filmą apie unikalią Velyknakčio budėjimo tradiciją Pievėnuose (foto)

Šventumo ir kasdieniškumo santykį šiuolaikinio žmogaus gyvenime tyrinėjantis filmas „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ kovo 18 d. buvo rodytas „Romuvos” kino teatre, festivalyje „Kino pavasaris“. Po seanso vyko susitikimas su filmo režisiere Giedre Beinoriūte ir prodiusere Jurga Gluskiniene.

Filmo režisierė Giedrė Beinoriūtė atviravo, kad Velykos jai yra svarbi šventė, o Velyknaktis – sakrali, atnaujinanti patirtis. Ji pažymėjo, kad iki filmo kūrimo dar nebuvo patyrusi tokių įspūdingų Velykų, kaip Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje.

„Apie Velykas Pievėnuose pirmąkart išgirdau maždaug prieš dešimtmetį iš draugų, susidomėjau, ketinau sudalyvauti, tačiau vis nepavykdavo. Praslinko pandemija, atėjo karas, pasaulis tapo nenuspėjamas ir aš supratau, kad dabar atėjo laikas važiuoti į Pievėnus, kur žmonės šimtmečiais tęsia vieną jiems svarbų ritualą. Svarsčiau, kad galbūt ten atrasiu atsakymą, atskaitos tašką, persikrausiu“, - kalbėjo režisierė G. Beinoriūtė. Filmą su komanda kurti ji pradėjo 2022-aisiais.

„Komanda stot, kepures užsidėt, vieni – kairėn, kiti – dešinėn, ginklu gerbt! Mėlynųjų, žaliųjų, baltųjų komandos ginklus žemyn!“, - filme komanduojama „sargybiniams“, Didįjį šeštadienį bažnyčioje budintiems prie Nukryžiuotojo skulptūrėlės. Sargybinių aprangos spalva – simbolinė, pvz., raudona reiškia kraują, žalia - erškėčių vainiką. Pagal tradiciją raudonieji sargybiniai būna iš Balėnų kaimo. Velyknaktį sargaujama ir kartomis: budi senelis, tėtis, sūnus. Beje, nemažai dabartinių „sargybinių“ tarnauja kariuomenėje.

Šalia tyko persirengėliai „vagys“, siekiantys pagrobti skulptūrą. Kita jų užduotis – triukšmauti ir krėsti eibes, kad žmonės per Velykų naktį neužmigtų: atsisėsti į klausyklą, vogti daiktus ir pan. Persirengėliai – šio ir aplinkinių kaimų vyrai. Tiesa, filme užfiksuotose 2023-ųjų Velykose pirmąkart dalyvavo ir sargybinės moterys.

Teatralizuotą budėjimą per naktį stebi ištvermingiausi vietiniai gyventojai bei atvykėliai. Velykų naktį jie kartu meldžiasi, gieda senuosius Žemaičių Kalvarijos kalnus.

Didįjį sekmadienį, 6 val. ryto, prasideda šv. Mišios – švenčiamas Kristaus Prisikėlimas, procesija eina aplink bažnyčią. Po mišių iškilmingai groja dūdų orkestras. Vėliau žmonės daužo margučius, stebi, kurio tvirčiausias.

Teatralizuoto budėjimo siužetas yra paimtas iš evangelijos, kur rašoma, kad po Jėzaus mirties aukštieji kunigai ateina pas Poncijaus Pilotą ir prašo pastatyti sargybinius prie Jėzaus kapo, nes jis žadėjo prisikelti.

XX a. Velyknakčio su budėjimais paprotį turėjo daug Lietuvos bažnyčių, bet bėgant metams jis nunyko ir išliko tik Pievėnuose.

Filme įamžinti nykstantys kaimo simboliai: senosios parduotuvės, ant pečiaus katile šildomas vanduo, kiaulės svilinimas, vaišės po Velykų ir kt.

Režisierė džiaugėsi užmezgusi šiltą ryšį su kaimelio gyventojais: triūbininku Alfonsu, Mišiose giedančiomis močiutėmis, gyventoja Burbule, prižiūrinčia persirengėlių aprangą, Velyknakčio apeigų koordinatore Ilona ir kt.

„Tikšliuose per premjerą kažkas atnešė 1971 m. nuotraukų, kur matyti klebonas, kareiviai, persirengėliai, triūbininkai. Jos perduotos muziejui. Pasak gyventojų, po Antrojo pasaulinio karo nunykusią Velyknakčio tradiciją, sovietmečiu Pievėnuose atgaivino klebonas. Bet ne visi gretimų kaimų gyventojai yra šiame Velyknaktyje dalyvavę, tad žadėjo tą padaryti šiais metais. Norinčiųjų išvysti išsaugotą XIX a. tradiciją atsirado ir po premjeros Vilniuje. Džiugu, kad žmonės domisi tradicijomis", - sakė filmo režisierė G. Beinoriūtė.

Filmas „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ kovo 14 d. debiutavo Tirkšlių kultūros centre (netoli Pievėnų), kovo 17 d. buvo parodytas Vilniuje, o sekančią dieną – Kaune. Šalies kino teatruose filmas bus rodomas nuo balandžio 11 d. - likus kiek daugiau nei savaitei iki Velykų.