Lenkų ir lietuvių muzikų kūrybinė partnerystė - M. K. Čiurlionio palikimo garsinimui

M. K. Čiurlioniui skirtą programą, vykdydami „Erasmus+ Suaugusiųjų švietimo“ programą, bendrai finansuojamą Europos Sąjungos ir Varšuvos miesto, parengė projekto dalyviai - Varšuvos choras „Ave“ (meno vadovas ir fondo „Ave“ prezidentas Bartłomiej Włodkowski) ir Kauno choras „Saluto“ (meno vadovė Ramutė Štreimikytė) kartu su Varšuvos nacionalinės filharmonijos muzikantais (Antoni Figurski (I smuikas), Jan Pietkiewicz (II smuikas), Grzegorz Chmielewski (altas), Robert Dacka (violončelė), Jerzy Cembrzyński (kontrabosas), Agata Bała (obojus, anglų ragas) bei garsus Lietuvos pianistas dr. Motiejus Bazaras.

Diriguos Anna Waligora – Tarnowska ir Ramutė Štreimikytė. Koncerto, kurį organizuoja choras „Saluto“, vedėjas – Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas. Muziką papildys M. K. Čiurlionio paveikslų vaizdo instaliacijos, kurias kuria Giedrius Meškauskas - vaizdo projekcijų autorius, Martynas Timinskas - šviesų dailininkas bei Greta Katkevičienė – M. K. Čiurlionio paveikslų kuratorė projekcijoms.

Pažymėtina, jog minint išskirtinio ir universalaus lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines ir siekiant pristatyti jo kūrybinį palikimą Lenkijos bei Lietuvos klausytojams, Varšuvos choras ir fondas „Ave“ šiais metais užmezgė kūrybinę partnerystę su Kauno choru „Saluto“. Tos partnerystės vaisius – koncerto, kurį turės progą pasiklausyti ir Kauno publika, programa.

Ši programa jau buvo pristatyta liepos 5-ąją Varšuvos Witoldo Lutosławskio vardo Lenkijos radijo koncertų studijoje. Bendram renginiui du kompozitoriai – Zita Bružaitė iš Lietuvos ir Jerzy Cembrzyński iš Lenkijos – sukūrė kompozicijas, įkvėptas M. K. Čiurlionio paveikslų ir paremtas jo poezija bei laiškais. Koncerto programoje skambės ir originalūs M. K. Čiurlionio kūriniai – harmonizuotos liaudies dainos bei kantata „De profundis“.

Organizatorių teigimu, M. K. Čiurlionis, gimęs sudėtingu Lietuvai istoriniu laikmečiu, kai buvo draudžiamas švietimas lietuvių kalba, mokslų siekė Lenkijoje, kurioje susiformavo ir jo, kaip kompozitoriaus bei dailininko, kūrybinio kelio pradmenys. Tačiau po 1904 metų, panaikinus lietuviškos spaudos draudimą Lietuvoje, M. K. Čiurlionis grįžo į gimtinę ir savo kūrybinę energiją skyrė Lietuvai. Tokiu būdu šio genialaus menininko gyvenimas siejosi tiek su Lietuvos, tiek ir su Lenkijos kultūra. Natūralu, kad siekiant atskleisti M. K. Čiurlionio tapatybę, buvo suvienytos abiejų šalių menininkų pajėgos.