Laisvės karys Kaune – kūrybos, atsakomybės ir bendradarbiavimo pamoka

Kauno senamiestyje, šalia pilies, stovinti Laisvės kario skulptūra – monumentali Vyčio, vieno svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių, interpretacija. Prie monumento nuolat sustoja miesto svečiai ir kauniečiai, fotografuojasi, stebi monumentalią raitelio figūrą. Tačiau už šio įspūdingo kūrinio slypi ir kita istorija – apie kūrybinį bendradarbiavimą, sudėtingą procesą ir idėjas, kurios gimsta akademinėje aplinkoje.

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis pabrėžia, kad svarbiausia šio projekto žinutė – kūrėjų bendruomenės vaidmuo. „Man teko garbė būti komandoje, kuri, vedama miesto mero Visvaldo Matijošaičio, organizavo šio monumento atsiradimą. Vienas skulptūros autorių – profesorius Arūnas Sakalauskas. Tai svarbu, nes tokie projektai parodo, kad Dailės akademijoje gimsta idėjos, kurios vėliau tampa miestų ir valstybės simboliais“, – sako jis.

Pasak profesoriaus, skulptūra šiandien jau gyvena savarankišką gyvenimą miesto erdvėje. „Užtenka nueiti į tą vietą ir pamatyti – ten visada yra žmonių. Tai reiškia, kad monumentas tapo gyva miesto dalimi.“

Tačiau Laisvės kario atsiradimas buvo sudėtingas procesas. Kai Kauno miestas nusprendė skulptūrą pastatyti būtent čia, savivaldybė iškėlė vieną esminę sąlygą – monumentas turėjo būti sukurtas per rekordiškai trumpą laiką, vos per pusmetį.

Pasak vieno iš autorių, VDA profesoriaus Arūno Sakalausko, tokio masto projektą Lietuvoje per tokį laiką įgyvendinti būtų buvę beveik neįmanoma. Todėl kūrybinei komandai teko ieškoti partnerių užsienyje.

„Buvo būtina turėti komandą, kuri galėtų greitai ir profesionaliai dirbti su tokio dydžio skulptūra. Todėl bendradarbiavimui pasitelkėme Ukrainos skulptorius ir meistrus, kurie turėjo ir technines galimybes, ir patirties įgyvendinant didelio masto projektus“, – pasakoja prof. A. Sakalauskas.

Prie kūrybinės komandos prisijungė ukrainiečių skulptoriai Olesis Sidorukas ir Borisas Krylovas. Pastarojo teigimu, dirbant prie šio projekto spaudė ne tik terminai, bet ir didžiulė atsakomybė. „Tai buvo didžiausia skulptūra, kurią iki tol buvome sukūrę. Be to, tai buvo vienas pirmųjų projektų, kuriuos darėme Lietuvai, todėl labai norėjosi viską padaryti kuo geriau“, – sako B. Krylovas.

Nors pats skulptūros realizavimas truko vos pusmetį, idėja buvo brandinama gerokai anksčiau – kuriami eskizai ir modeliai, projektas dalyvavo konkursuose, kol galiausiai pasiekė Kauną. Būtent tai leido komandai suspėti įgyvendinti projektą per nustatytą laiką.

Šiandien bendraautorius sako jaučiantis ir pasididžiavimą, ir atsakomybę matydamas, kaip monumentas gyvena miesto erdvėje. „Kai apsilankau Kaune, matau, kad prie skulptūros visada yra žmonių – ryte, vakare, visada kas nors fotografuojasi. Tokie kūriniai daromi vieną kartą ir ilgam, be galimybės pasitaisyti, todėl labai svarbu padaryti kuo geriau“, – sako skulptorius B. Krylovas.

Pasak kūrėjų, tokie projektai yra ir svarbus profesinis pavyzdys jauniesiems menininkams. Monumentalios skulptūros kūrimas reikalauja ne tik kūrybinės idėjos, bet ir technologinių žinių, komandinio darbo, gebėjimo dirbti su architektais, inžinieriais ir miesto institucijomis. Būtent tokias kompetencijas studentai įgyja studijuodami Dailės akademijoje.

Laisvės kario skulptūra tapo ne tik Kauno miesto simboliu, bet ir pavyzdžiu, kaip gimsta didelio masto kūrybiniai projektai, inicijuoti savivaldos ir palaikomi akademinės bendruomenės. Pasak profesoriaus J. Audėjaičio, būtent tokios patirtys rodo, kad akademinėje aplinkoje formuojasi kūrėjai, galintys įgyvendinti idėjas, kurios vėliau tampa svarbia visuomenės ir miesto kultūros dalimi.