Gyvenimas nenuspėjamas. Gali ryte planuoti dieną vienaip, o kažkokie įvykiai staiga netikėtai pasuka juos visai kita linkme. Ne išimtis ir, ko gero, vienas paskutinių Kauno bohemos mohikanų, poetas Gintaras Patackas. Buvo incidento vietoje
Apie tai, kad jis jau keleri metai atkulniuoja į Laisvės alėjoje netoli fontano esantį barą „La fin“ ir čia rašo savo „eilinį“ eilėraštį,
portalas „Kas vyksta Kaune“ jau rašė.
Kūrybiniuose apmąstymuose jis ten buvo ir šiandien, kai šiek tiek po vidudienio
įvyko incidentas. Gerokai įkaušęs lauke prie gretimo staliuko, pradžioje užmigęs, o vėliau ėmęs triukšmauti vyriškis „prisiprašė“, kad būtų iškviesta apsauga bei policija.
Nusižengė savo nuostatai
Priminsime, kad šiandien visą šį incidentą matęs bei pakalbintas žurnalisto G. Patackas „dievagojosi“, kad rašo eilėraščius tik apie meilę, grožį, ir kartais apie filosofiją. O apie girtuoklius, kad ir šį kurį neseniai matė, fui, ne...
„Žinai, Mode, aš jau savo statinę, kokią statinę, traukinio cisterną jau išgėriau, tad gerai žinau, kad prie gero tai nepriveda...“ – kažkaip nelauktai prisipažino Gintaras.
Nors nereikėjo to ir daryti, gerai jį pažįstu jau daugelį metų ir esu matęs visus tuos jo siautulio metus.
Bet po pasirodžiusios „Kas vyksta Kaune“ publikacijos apie šį incidentą, netrukus paskambino G. Patackas ir prisipažino, kad ko gero pirmą kartą per pastaruosius metus pakeitė savo nusistatymą ir parašė naują eilėraštį, būtent apie tai. Net ne bare, o jau parėjęs į namus, ko jau nėra daręs labai senai.
„Žinai, Mode, buvau bare jau parašęs eilėraštį visai kita, kažkokia romantine tema, bet kai vyksta tokie dalykai greta, pagalvojau, kad gal laikas jau eiti ir man su laikmečiu. Parašiau namuose naują...“ – sakė Gintaras, netrukus atsiuntęs ir šiandienos gyvenimo „padiktuoto“ eilėraščio rankraščio nuotrauką.
G. Patacko eilėraštis / M. Patašiaus nuotr.
Gintaras Patackas - „Incidentas“Kavinėje sėdėjo liaudies priešasBasmačius juodas juodas kaip anglisPartizanus kadaise šaudė niekšasSu įkalčiais rimtais pakliuvo jisPolicija jį greitai areštavoPasitariau aš su advokatuKą man daryti... Dirbki darbą savoNekreipki dėmesio – nekaltas tuKad žemėj vyksta šitokie dalykaiO turi būt tvarka, rimtis, tvarkaSu žodžiais šiais jisai mane palikoIr nežinau, rašyti bele kąMan nesinoriSkamba telefonasKad laikas baigti pertrauką pietųNes gali įsižeist zakristijonasLinkiu aš jam alyvmedžių baltųKaip vėliava taikos, kad greit balandisJau baigias – Dieve, gelbėk, aš prašauIr baigias sniegas, jau parskrido antisAš apie tai eilėraštį rašau.