Kaune veikianti O. Daugelio biblioteka saugo ne tik inkunabulą, bet ir ilgiausią knygą

Bibliotekos istorija muziejuje siekia dar 1921 metus, kai ant Pelėdų kalno ėmė kurtis

Čiurlionies galerija. Joje buvo įsigyta pirmosios keturiasdešimt knygų, tai laikoma bibliotekos pradžia.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus priestatas V. Putvinskio g. 55, skirtas bibliotekai, buvo pastatytas 2009 m. (arch. G. Janulytė-Bernotienė), jame įsikūrė meno studentams, dėstytojams, specialistams skirta knygų erdvė. 2019 m. specializuota meno biblioteka tapo atvira visiems skaitytojams, o 2021 m. jai suteiktas ilgamečio muziejaus direktoriaus, menotyrininko Osvaldo Daugelio vardas. Šiam muziejui jis skyrė net 41 gyvenimo metus.

„O. Daugelio iniciatyva šis bibliotekos priestatas ir atsirado. Jis buvo didelis bibliofilas. Veždavo knygas, leidinius iš įvairių vizitų, parodų užsienyje, visuomet aplankydavo antikvariatą. Jis turėjo puikią atmintį, jei žinodavo, kad mūsų fonde yra kokio dailininko darbas, tai būtinai paieškodavo apie jį knygų vokiečių, prancūzų ar kitomis kalbomis, nes buvo poliglotas, ir parveždavo į Kauną, į savo mylimo muziejaus fondą. Muziejui jis padovanojo daugiau kaip 2 tūkst. spaudinių“, - sakė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos, dokumentacijos ir leidinių skyriaus rinkinio kuratorė Silvija Burokaitė.

Šiuo metu bibliotekoje eksponuojama nedidelė O. Daugeliui (1955-2020) skirta paroda, nes spalio 6 d. buvo minimas jo 70-metis. Ekspozicijoje – nuotraukos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Belgijos, Nyderlandų šalių apdovanojimai, kiti daiktai.

Atviroje bibliotekos erdvėje skaitytojams pateikiamos naujausios knygos, išleistos nuo 2010 metų iki šių dienų. Lentynose – knygos apie meną, meno istoriją, architektūrą, meno veikėjus, muziejus, numizmatiką, taikomąją dailę, tapybą, grafiką, fotografiją, dizainą, muziką, estetiką ir kt. Atskiro dėmesio reikalauja gausi enciklopedijų zona.

Skaitymui skirtos dvi erdvės: salelė virš knygų lentynų viršuje ir apačioje palei langą, prie didžiulio stalo. Kai nėra edukacijų, ant šio stalo laikoma naujausia periodika lietuvių ir užsienio kalbomis. Čia patogu dirbti ir atsinešus kompiuterį.

Nusileidus laiptais į apačią patenkama į Retų leidinių saugyklą. Tiesa, čia įeiti gali tik darbuotojai. Čia saugomos XV-XX a. knygos. Fonduose – tarpukario iškilių asmenybių ir menininkų asmeninės bibliotekos (Aleksandro Mykolo Račkaus, Petro Rimšos, Magdalenos Avietėnaitės, Pauliaus Galaunės, Jono Šileikos, Andriaus Riomerio ir kt.); šiuolaikinių dailininkų asmeninės bibliotekos: Petro Stausko, Jadvygos ir Vytauto Klemkų, Vaclovo Miknevičiaus ir kt.; taip pat saugykloje yra XXVII knygos mėgėjų draugijos biblioteka bei Belgijos Gento muziejaus (Museum for Schöne Kunsten

Žinoma, dalį saugyklos užima M. K. Čiurlioniui skirti leidiniai: parodų, vykusių užsienyje, katalogai ir kolekcininko iš Sankt Peterburgo Jurijaus Šeniavskio sukauptas bei dovanotas bibliotekai čiurlionianos rinkinys (100 knygų).

Saugykloje kaupiamos ne tik knygos, bet ir fotografijos albumai, žemėlapiai, reprodukcijos, atvirukai.

Šiuo metu Osvaldo Daugelio biblioteka yra sukaupusi daugiau kaip 50 tūkst. dokumentų ir leidinių. Svarbu paminėti, kad knygos įsigyjamos mecenatės išeivijos dailininkės Magdalenos Birutės Stankūnienės dovanotomis lėšomis.

Saugykloje saugomos žinomų žmonių asmeninės bibliotekos: skulptoriaus Petro Rimšos, dailininko Jono Šileikos, skulptorės Jadvygos Klemkienės, diplomatės Magdalenos Avietėnaitės, kolekcininko Aleksandro Mykolo Račkaus ir kt.

Žvilgtelime į skulptoriaus Petro Rimšos biblioteką, joje – daugiau kaip 2 tūkst. knygų, meno katalogų, grožinės literatūros kūrinių, periodikos. Daugiausia – meno, skulptūros srities, medicinos knygos, grožinė literatūra, yra ir pasakų knygų. Atskiroje dėžėje sukrauti kelionių lankstinukai iš Italijos, Prancūzijos, Amerikos. Saugomi ir jo sukaupti Bruklino, Manheteno, Čikagos, Berlyno, Milano žemėlapiai.

„P. Rimšos kolekcijoje gausu knygų su autografais, dedikacijomis, vien Vilhelmo Storostos-Vydūno šešios knygos jam dedikuotos. Įdomiausia, kai leidiniuose, brošiūrose netikėtai randi bilietėlių, nuotraukų, raštelių, kalendoriaus lapelį, kvitą, nuotrauką ar kvietimą. Tuomet užverda detektyvinė gyslelė – iš kurgi visa tai galėjo atkeliauti?“, – atviravo muziejininkė S. Burokaitė.

Ji atkreipė dėmesį į diplomatės, žurnalistės, tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjos Magdalenos Avietėnaitės asmeninių knygų kolekciją. Ši poliglotė surinko įvairiakalbę biblioteką Europoje ir Amerikoje, skaitė visuotinę literatūrą, jos lentynoje rasime ir Homero „Iliadą“, įvairių užsienio parodų katalogus.

Muziejuje tarpukariu dirbęs numizmatas, kolekcininkas Aleksandras Mykolas Račkus sukaupė unikalią kolekciją – jo rinkinys yra didžiausia lietuvių numizmatikos kolekcija pasaulyje – daugiau kaip 1,7 tūkst. vnt. Jis kaupė ir knygas, seniausia jo bibliotekos knyga – 1597 m. Adomo Bergo išleista „New Münz Buech“.

Spintoje saugomos tarpukariu susikūrusios XXVII knygos mėgėjų draugijos kolekcija. Šios draugijos išleista knyga „Gulbė karaliaus pati“ 1937 m. pasaulinėje moderniojo meno ir technikos parodoje Paryžiuje buvo apdovanota Didžiuoju prizu, o Jono Biliūno „Liūdna pasaka“ – aukso medaliu.

Pašnekovė pažymėjo, kad dalis knygų, nuotraukų albumų į biblioteką pateko iš grafų Oginskių giminės dvarų Plungėje ir Rietave, taip pat iš grafų Kosakovskių Vaitkuškio ir Liduokių dvarų.

Beje, šiuo metu naujausias gautas fondas – muziejininkės Aldonos Snitkuvienės, jis tvarkomas.

Išskirtinis bibliotekoje saugomas leidinys – 1591 m. Karaliaučiuje atspausdinta Jono Bretkūno „Postilė“. Ji pateko iš kolekcininko Vlado Daumanto fondo. Ši knyga įrišta balinta kiaulės oda, viršelyje – Prūsijos valstybės herbas, tad galima numanyti, kad ji priklausė kunigaikščio Albrechto bibliotekai. Tiesa, knyga yra su autentiška grandine, mat seniau vertingas knygas prirakindavo, kad nepavogtų. „Postilė“ šiuo metu yra ekspozicijoje, ją gali apžiūrėti visi.

Seniausia bibliotekos knyga išleista dar 1484 m., tai – inkunabulas.

Saugykloje yra knygų ir su paauksuotais kraštais, audeklais dekoruotais viršeliais. Dalis knygų dar laukia restauravimo eilės, yra net sutrūnijusių, kirvarpų išėstų.

„Tarpukariu knygos leistos ant labai trapaus ir paprasto popieriaus, jos labai trupa“, - pažymėjo daugiau kaip dešimtmetį bibliotekoje dirbanti S. Burokaitė.

Specialistė išskyrė dar vieną leidinį – 2019 m. po Taivano meno parodos muziejui padovanotą 36 metrų ilgio knygą. Tiesa, ji tokį ilgį pasiekia visą išskleidus. Norint ją perskaityti prireikia stalo per visą kambarį.

Fonde saugoma ir vienintelė Lietuvoje esanti LDK žemėlapių knyga (1770 m.), atkeliavusi iš grafų Oginskių dvaro Plungėje.

Beje, bibliotekų Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus turi ir daugiau - jų yra kiekviename muziejaus padalinyje: Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje (daugiau kaip 12 tūkst. vnt.), Antano Žmuidzinavičius memorialiniame muziejuje (2 tūkst. vnt.), Mykolo Žilinsko dailės galerijoje (1290 vnt.), Liudo Truikio, Juozo Zikaro, namuose, Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune bei Druskininkuose veikiančiame memorialiniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Tiesa, iš šių bibliotekų leidiniai skaitytojams neskolinami.

„O. Daugelio biblioteka kaupia leidinius lietuvių, lenkų, vokiečių, prancūzų, japonų, lotynų ir kitomis kalbomis iš viso pasaulio. Esame atviri, laukiame skaitytojų. Beje, jei yra galvojančiųjų padovanoti leidinių bibliotekai, priimtume lituanistines, su Lietuva susijusias knygas, išleistas iki 1947 m. Žinoma, knygai vertę prideda marginalijos: autografai, dedikacijos", - pabrėžė S. Burokaitė.