Atnaujinta Miko Petrausko scenos menų mokykla: naujos klasės, liftas, balkonas pasirodymams ir planai po metų susitikti Kurhauze

Ketvirtadienį kviesta apsidairyti po atnaujintas mokyklos erdves ir stebėti teatralizuotą muzikinį mokinių pasirodymą „Gyvenimo pilys“, sukurtą pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Atidarymo metu pastatą šventino Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras vyskupas Saulius Bužauskas, simbolinį raktą įteikė rangovo – UAB „Windowsa“ įmonės direktorė Laura Mitkevičienė, sveikinimo žodžius mokyklos bendruomenei skyrė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

1928 m. pastatyti organizacijos „Neo-Lithuania“ rūmai, kuriuose veikia Miko Petrausko scenos menų mokykla, 2024-aisiais buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Po kelerių metų šimtmetį minėsiantis pastatas visąlaik aktyviai naudotas, tad pribrendo laikas jį atnaujinti iš pagrindų.

„Architekto Edmundo Fryko sukurtas pastatas turi tokią dvasią, kad čia atėjęs negali nekurti! Įdomu, kad šiuose rūmuose prieš šimtą metų grojo mano senelio brolis Bronius Jonušas – Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris. Atrodo, vaikštai po šią erdvę ir jauti, kaip kažkas tau padeda“, – šypsodamasi kalbėjo Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos direktorė Lina Kaubrienė-Stunžėnienė.

Rugsėjį šiame pastate pradėjo mokytis 350 vaikų, juos ugdo 25 mokytojai. Iš viso keturiuose mokyklos padaliniuose tobulėja daugiau kaip 1100 jaunųjų kauniečių.

Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos direktorė Lina Kaubrienė-Stunžėnienė mena, kad 2021 m. specialistai apžiūrėję pastato techninę būklę pranešė nekokias žinias.

„Paskelbta, kad kai kur pastato būklė avarinė: bėgantys stogai, suskilinėję laiptai, o centriniai įėjimo laiptai atrodė, lyg „nukramtyti“ ir kėlė pavojų vaikams, bet pati didžiausia problema buvo, kad visame 1563 kv. m pastate veikė tik vienas moterų ir vienas vyrų tualetas, o juk ugdymo metu vaikų būna iki 400! Nebuvo ir prausimosi kambarių, įvažų žmonėms su negalia“, – vardino L. Kaubrienė-Stunžėnienė.

Nutarta pastatą uždaryti kapitalinio remonto ir atnaujinimo darbams. Darbai truko pusantrų metų ir atsiėjo daugiau kaip 2 mln. eurų. Pastate pirmą kartą buvo atlikta kapitalinė rekonstrukcija.

Po atnaujinimo pastatas neįtikėtinai pasikeitė: buvo įrengtas liftas, keliantis į visus keturis aukštus, tiesa, tam paaukotos keturios klasės; kiekviename aukšte įrengti tualetai. Taip pat įrengti persirengimo kambariai, grimo kambariai.

Atnaujintos pastato sienos, nupirkti nauji baldai, devyni pianinai, techninė įranga. Įrengtos naujos klasės, viena jų – solfedžio. Taip pat įrengta scenos dizaino studija, dvi dainavimo studijos, renginių organizavimo studija. Atnaujintas atskiras artistų koridorius į sceną. Cokoliniame aukšte įruošta mušamųjų instrumentų studija, gitarų klasė.

Nepamiršti ir vaikus į užsiėmimus atvedantys tėvai: prie lifto kiekviename aukšte jiems įrengtos „Poilsio salos“ su patogiais krėslais, belaidžiu internetu.

Atgimė ir salės: pagrindinė Miko Petrausko, skirta dideliems renginiams ir mažoji, kur vyksta šokių pamokos. XX a. 3 deš. renginių salė laikyta viena geriausių mieste, o ja naudojosi ir kitos visuomeninės organizacijos. Ji talpina 150 kėdžių.

Pastate buvo pakeisti visi inžineriniai tinklai. Atlikus polichrominius tyrimus buvo nudažytos vidaus ir išorės sienos, restauruoti teraciniai laiptai ir mediniai porankiai, įrengti nauji lietvamzdžiai, pamatų hidroizoliacija. Renginių salėje buvo atidengtos langų angos. Pastate autentiškai atkurti paveldo elementai – arkinės konstrukcijos, durys, mediniai langai, grindys.

Kiekvienas kabinetas nuo šiol turi vaizdingus pavadinimus, kad juos lengviau įsimintų vaikai ir jų tėvai, pvz., „Tribūnų alėja“, „Mūzų studija“, „Harmonijos erdvė“, „Solfedžio arena“ ar „Sonatų kambarys“.

Dainininkų pasirodymams 4 a. atvertas balkonas, į jį patenkama iš erdvės „Mūzų sala“. Iš balkono atsiveria nuostabi panorama. Šalia įsikūrė nauja studija, rengsianti garso ir apšvietimo technikus. Čia pat, bokštelyje, veikia tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo Lithuania“ kabinetas. Lauke įrengtas nedidelis amfiteatras.

„Džiaugiamės, kad atgimsta ir Vytauto parkas, jis tampa jaunųjų kauniečių erdve. Nekantriai laukiame Kurhauzo atidarymo, kur įsikurs mūsų Teatro skyrius“, – mokyklos atidarymo šventėje kalbėjo mokytoja Indrė Tautkutė-Stankuvienė.

Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykloje akcentuojama dalykų integracija. Čia laikomasi idėjos, kad į mokyklą atėjęs 4 metų vaikas dar nežino ar nori mokytis muzikos, ar šokių, ar teatro, tad keturmečiams skirta scenos menų programa, visus tuos dalykus apjungianti. Po dvejų metų trukmės programos mažieji turi pasirinkti, kurioje srityje norės lavintis labiausiai.

Mokyklos direktorė Lina Kaubrienė-Stunžėnienė atskleidė, kad populiariausios programos yra mokymasis groti gitara, fortepijonu, toliau eina baletas ir modernusis šokis. Nepopuliarios ugdymo programos šiuo metu yra mokymasis groti birbyne, kanklėmis, triūba ir trimitu.

„Mūsų mokykloje pusė vaikų lanko ilgalaikes formaliojo ugdymo papildančias programas – dalyko mokosi 8 metus. Neformalųjį ugdymą lanko 500 vaikų, jie sutartimi įsipareigoja vieneriems metams ir gali bet kada mokslus nutraukti. Yra daugiau kaip 200 vaikų, lankančių kelias specialybes: jie groja ir šoka. Mane žavi, kai teatre, vaidinime mes visi esame, kaip vienas. Visi susikaupę laukiame išėjimo, vieni kitus pastebime. Matai kitą gyvenimą, scena užburia. Tuomet darbo vietą matuoji ne pinigais, o didesniais dalykais. Tai – daina sielai. Būna, žvelgiu į mokinių pasirodymus, kaip jie tobulėja ir susigraudinu. Širdy taip gera! Pasitelkdami meną vaikai kuria gėrį ir grožį“, – kalbėjo mokyklos direktorė L. Kaubrienė-Stunžėnienė.

Mokykloje ilgiausiai veikia tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“, kuriam nuo pat įkūrimo, jau 49 metus vadovauja Birutė Brazdžiūtė. Liepą kolektyvas gastroliavo Italijoje, rugpjūtį – Japonijoje. Kolektyvą lanko 68 vaikai. Dar vienas didžiulis kolektyvas – šiuolaikinių šokių studija „Vėtra“. Mokykloje veikia modelių ir mados teatro studija, kiti užsiėmimai.

Po metų Vytauto parke stovinčiame 1889 m. statybos Kurhauze pradės veikti Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos Teatro padalinys.

„Didžiuojamės šia scenos menų mokykla, ji unikali ir žinoma Baltijos šalyse. Netrukus istoriniame Vytauto parke atgims garsusis Kurhauzas, jame įsikurs šios mokyklos vaikai, mokytojai, veiks teatras. Mero komandos vardu atskirą padėką reiškiame Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvui, kuris nuo pat idėjos pradžios lydėjo visą bendruomenę, miesto vadovus, kad ši mokykla būtų sukurta čia, Kaune, o jaunieji profesionalai vaidintų ir valstybinio teatro scenoje“, – sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

Mokyklos direktorė džiaugėsi, kad Kurhauze bus galima tinkamai išnaudoti pastato aukštį.

„Kadangi turime unikalią Lietuvoje programą – akrobatikos teatrą, kurio pirmtakai yra Šakių cirkas, deramai panaudosime 7 metrų aukščio lubas cirko elementams tobulinti. Dabar ši programa veikia buvusio darželio patalpose V. Krėvės pr. 54, bet ten aukštis tik 3 metrai – per mažai. (...) Svajojame, kad būtų išnaudojamas visas Vytauto parkas, jame vyktų veiklos, renginiai. Žiūrime į apleistas mašinų aikšteles, svarstome, galbūt tos erdvės galėtų virsti estradomis? Žinoma, visiems Kauno miesto vaikams, ne tik mūsų ugdytiniams. Svajonių daug!“, – dalinosi L. Kaubrienė-Stunžėnienė.

Ji pridūrė, kad šalia mokyklos yra du nedideli pastatai, kuriuos planuojama atnaujinti, įrengti estradas ar pavėsines, lauko koncertų erdves. Planuojama mokyklos pastatą Parodos g. 26 sujungti taku su Kurhauzu.