Kaune bus šaudomi fejerverkai: kokį cheminį pėdsaką jie paliks?

Kaip pranešime žiniasklaidai nurodo Lietuvos geologijos tarnyba, dalelių išsilaikymas ore priklauso nuo jų dydžio ir oro sąlygų. Stambesnės dalelės (PM10) ore išsilaiko nuo kelių valandų iki kelių parų, smulkesnės (PM2.5) – nuo vienos iki dešimties parų ir gali būti pernešamos didelius atstumus. Nanodalelės ore išlieka kelias dienas ar net savaitę.

Matavimai po naujamečių fejerverkų rodo, kad PM2.5 koncentracija trumpam gali padidėti 10–50 kartų, tačiau bendri oro kokybės rodikliai dažniausiai grįžta į įprastą lygį per 6–24 valandas. Vis dėlto nusėdę metalų junginiai aplinkoje išlieka gerokai ilgiau – dirvožemyje ir paviršiniuose vandenyse jie gali kauptis savaites ar net mėnesius.

Žali fejerverkai atsiranda dėl bario junginių, dažniausiai bario chlorido. Pats baris gaunamas iš mineralo barito – labai tankaus, „sunkaus“ mineralo. Dėl šios savybės baritas plačiai naudojamas ne danguje, o po žeme: jis yra pagrindinis naftos ir dujų gręžinių gręžimo skysčių komponentas. Medicinoje baris reikalingas rentgeno tyrimams kaip kontrastinė medžiaga.

Mėlyną atspalvį suteikia vario chloridas. Tai viena techniškai sudėtingiausių fejerverkų spalvų, nes mėlyna išlieka tik esant žemesnei degimo temperatūrai – aukštesnėje išblunka.

Varis – vienas seniausių žmonijos naudojamų metalų, plačiai taikomas elektros laidininkuose, elektronikoje ir statyboje.

Ryški, akimirksniu atpažįstama geltona spalva – natrio „parašas“. Natris – vienas plačiausiai naudojamų elementų: nuo maisto pramonės ir kelių barstymo žiemą iki stiklo gamybos ir šiluminės energijos kaupimo technologijų.

Dėl itin intensyvios šviesos natrio junginiai dažnai užgožia kitas fejerverkų spalvas, todėl jų kiekis fejerverkų mišiniuose ribojamas.

Raudoni fejerverkai neapsieina be stroncio junginių, dažniausiai stroncio nitrato. Stroncis išgaunamas iš mineralo celestito (SrSO4).

Jo junginiai naudojami keramikos, stiklo pramonėje (ypač televizorių kineskopų stiklui), feritinių magnetų gamyboje ir lydiniuose, o kai kuriose šalyse ir naftos bei dujų gręžimo skysčiams. Įdomu tai, kad daugelis valstybių šio mineralo nebekasa ir visiškai priklauso nuo importo.

Violetinė spalva gaunama derinant stroncio (raudona) ir vario (mėlyna) junginius.

Net nedidelis jų santykio ar degimo temperatūros pokytis gali pakeisti galutinį atspalvį nuo rausvai violetinio iki melsvai purpurinio.

Titano, cirkonio ar magnio dalelės fejerverkuose nedažo liepsnos, bet sukuria kibirkščiuojančius, sidabriškai baltus efektus. Tos pačios medžiagos kasdien naudojamos aviacijoje, medicinoje, plieno lydiniuose ar aukštai temperatūrai atsparioje keramikoje.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog šiais metais Naujųjų metų naktį Kauno savivaldybė kauniečius kviečia sutikti Rotušės aikštėje.

Be muzikinių pasirodymų gyventojų čia lauks ir kitos pramogos, o dangų vidurnaktį, kaip ir kiekvienais metais, nušvies fejerverkai.

Juos stebėti kvies ir Klaipėda, Palanga, Druskininkai bei kiti Lietuvos miestai.

O štai sostinė Vilnius 2026-uosius pasitiks be fejerverkų. Nurodoma, jog Vilniuje Naujųjų naktį fejerverkai nebus šaudomi jau šeštus metus iš eilės – vietoje jų gyventojų lauks vaizdo projekcijų instaliacijos bei šviesų šou.

Fejerverkų šiais metais, kaip ir pernai, greičiausiai nebus ir Panevėžyje bei Šiauliuose, kurie šio šou jau taip pat nerengia kelerius metus iš eilės.

O štai Neringos savivaldybėje ši pramoga draudžiama ištisus metus, tačiau su keliomis išimtimis – per tam tikras šventes, ir tą daryti gali tik jų organizatoriai. Nors Naujųjų metų naktį Neringoje fejerverkai leidžiami, savivaldybė nurodo, kad 2026-uosius Neringoje kvies pasitikti su lazerių šou.