Gyventojai kviečiami registruoti invazinius šliužus: jų naikinimui skirta apie 440 tūkst. eurų

Invazinių šliužų – ispaninių arionų – naikinimui Lietuvoje skirta apie 440 tūkst. eurų. Aplinkos ministerija ragina gyventojus ne tik naikinti šiuos šliužus savo teritorijose, bet ir registruoti jų radavietes Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA.

Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai, ispaninis arionas (dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 metais. Nors ši rūšis kilusi iš Pirėnų pusiasalio, į mūsų šalį ji pateko dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai buvo atgabenti su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Šiandien ispaniniai arionai laikomi viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių Lietuvoje.

Ispaninis arionas yra stambus, 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos arba gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti matomos tamsios juostos. Lengviausia juos atpažinti pagal juodos spalvos akių čiuopiklius, kurie tokie išlieka tiek pas jauniklius, tiek pas suaugėlius.

Šie šliužai paplitę visoje Lietuvos teritorijoje. Dažniausiai jie aptinkami miestų parkuose, želdynuose, soduose ir daržuose, nes pirmieji jų plitimo židiniai dažnai buvo susiję su sodininkyste. Iš ten jie išplito ir į natūralias buveines, kur kelia grėsmę vietinėms rūšims.

Kadangi ispaniniai arionai yra hermafroditai, daugintis gali kiekvienas individas. Be to, jie itin vislūs – vienas šliužas per metus gali padėti iki 500 maždaug 5 mm skersmens kiaušinėlių.

Specialistai pabrėžia, kad išnaikinti ispaninius arionus nėra paprasta. Nors jie turi natūralių priešų – paukščių, ežių, ančių bėgikių, o jaunus šliužus lesa ir vištos – efektyviausia taikyti kompleksines kontrolės priemones.

Rekomenduojama reguliariai rinkti šliužus, naudoti moliuskicidus, šienauti žolę, naikinti jų slėptuves ir veisimosi vietas, įrengti gaudykles, atsakingai tvarkyti žaliąsias atliekas bei prižiūrėti kompostavimo vietas.

Surinktų šliužų negalima paleisti į aplinką – juos būtina neutralizuoti. Tam galima naudoti druską arba sandariai uždaryti šliužus talpoje ir palikti ją atviroje saulėje, kol jie žus.

Šliužus geriausia rinkti anksti ryte, vėlai vakare, po lietaus arba apniukusią dieną, kai jie būna aktyviausi. Taip pat svarbu naikinti jų kiaušinėlius, kurie dažniausiai aptinkami žaliosiose atliekose, komposto krūvose, po mulčiu, grumstais ar plytelėmis.

Šiuos šliužus galima gaudyti ir specialiomis gaudyklėmis. Pavyzdžiui, pastatyti pridengtą plastikinį indą su rūgstančiu kompotu – į jį įšliaužę šliužai paskęs. Kitas būdas – naudoti medžio plokštę arba drėgną medžiagos atraižą, po kuria padedamas masalas, pavyzdžiui, moliūgas ar kitas sugedęs maistas. Specialistai pabrėžia, kad gaudykles būtina tikrinti kasdien, o surinktus šliužus sunaikinti.

Jei teritorijoje aptinkama invazinių šliužų, reikėtų atkreipti dėmesį ir į komposto bei organinių atliekų krūvas. Jei jos laikomos atviros, jose šliužai gali sėkmingai slėptis, maitintis, veistis ir žiemoti.

Siekiant stabdyti šių šliužų plitimą, rekomenduojama kruopščiai apžiūrėti naujai įsigytus vazoninius augalus ir gruntą. Šliužai, jų jaunikliai ar kiaušinėliai gali slėptis vazono apačioje, drenažo angose, vazono kraštuose ar substrate, todėl augalus patariama kurį laiką laikyti atskirai ir apžiūrėti ne vieną kartą.

Aplinkos ministerijos inicijuojamame Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame jungtiniame projekte „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ bus naikinamos šešios invazinės rūšys, tarp jų – ir ispaniniai arionai. Šių invazinių šliužų naikinimui skirta apie 440 tūkst. eurų.

Gyventojai pastebėtus ispaninius arionus gali registruoti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA.