Lietuva aktyviai dalyvauja formuojant
Europos gyvūnų sveikatos politiką. Nuo 2025 m. gegužės vyriausiasis šalies
veterinaras Vaidotas Kiudulas eina Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio
organizacijos (ang. FAO) Europos Komisijos dėl snukio ir nagų
ligos (EuFMD) vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Ši pozicija
patvirtina Lietuvos strateginę svarbą Europoje, leidžia tiesiogiai dalyvauti
priimant sprendimus ir koordinuotai stiprinti gyvūnų ligų prevenciją regione.
Pokalbio metu V. Kiudulas atskleidžia,
kokios grėsmės šiuo metu kelia didžiausią pavojų ūkiams, kaip Europa į jas
reaguoja ir kokie praktiniai sprendimai padeda labiausiai apsaugoti ūkius,
eksporto sektorių ir pačius vartotojus.
Kaip Lietuvos atstovavimas EuFMD vadovybėje leidžia mūsų šaliai prisidėti
prie sprendimų gyvūnų ligų prevencijos politikoje?
EuFMD yra viena svarbiausių regioninių
platformų, stiprinanti šalių pasirengimą ir bendradarbiavimą kovojant su snukio
ir nagų liga.
Ji veikia prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos
(FAO) ir nuo 1954 m. vienija apie 40 Europos ir kaimyninių regionų valstybių.
Komisija stiprina veterinarijos sistemų pajėgumus, koordinuoja prevencines
priemones, organizuoja mokymus, pratybas, mokslinį bendradarbiavimą ir rizikos
analizę bei glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija
(WOAH) ir Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos direktoratu (DG
SANTE).
Lietuva dalyvauja EuFMD vykdomajame
komitete kaip vicepirmininkė, todėl gali tiesiogiai prisidėti prie strateginių
sprendimų, kurie formuoja Europos mastu priimamą gyvūnų ligų prevencijos
politiką.
Man asmeniškai svarbu, kad galime dalintis ir savo nacionaline
patirtimi, aktyviai dirbti formuojant regionines strategijas, padedančias
valstybėms geriau pasiruošti galimiems protrūkiams ir greičiau reaguoti į
grėsmes.
Lietuva aktyviai prisideda prie EuFMD
komiteto darbų – artimiausias vykdomojo komiteto posėdis vyks šių metų
balandžio 16–17 d. Vilniuje, todėl turime galimybę tiesiogiai organizuoti
svarbius sprendimų priėmimo procesus.
Tokia veikla stiprina bendradarbiavimą
tarp šalių, užtikrina greitą apsikeitimą informacija ir leidžia koordinuoti
veiksmus visame regione, tuo pat metu parodant, kad Lietuva yra patikima ir
aktyvi partnerė gyvūnų sveikatos srityje.
Snukio ir nagų liga kelia rimtą pavojų
ūkiams ir eksporto sektoriui. Kaip vertinate šios ligos grėsmę Lietuvai
šiuo metu? Pastarųjų metų epidemiologinė situacija
rodo, kad snukio ir nagų ligos rizika tebėra nuolatinė. Liga yra endeminė
daugelyje Azijos šalių, nemažai atvejų kasmet registruojama ir Turkijoje, nors
ten plačiai taikoma vakcinacija.
Europa daugiau kaip 20 metų turėjo laisvos
nuo šios ligos šalies statusą, tačiau pastaraisiais metais fiksuoti nauji ligos
atvejai Vokietijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, o šiais metais – ir Kipre. Kai
kuriais atvejais iki šiol nėra galutinai nustatytas tikslus ligos patekimo
kelias, todėl grėsmė išlieka nuolat.
Pastarieji snukio ir nagų ligos protrūkiai
Europoje parodė, kad net pavieniai atvejai gali turėti reikšmingų ekonominių
pasekmių gyvulininkystės sektoriui – vien Vokietijoje bendri nuostoliai
vertinami apie 1 mlrd. eurų, o protrūkiai Vengrijoje ir Slovakijoje lėmė masinį
gyvulių sunaikinimą, prekybos ribojimus ir papildomas išlaidas ligos kontrolei,
dar kartą pabrėždami stiprios prevencijos ir tarptautinio bendradarbiavimo
svarbą.
Snukio ir nagų liga yra viena
pavojingiausių gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Lietuva šiuo metu turi laisvos nuo
šios ligos šalies statusą, tačiau intensyviai prekiaujant globaliu mastu bei
pervežant gyvūnus rizika išlieka reali. Todėl keliame sau prioritetinius
uždavinius: nustatyti ligą ankstyvoje jos stadijoje, stiprinti biologinio
saugumo sistemą ūkiuose ir būti pasirengus greitai reaguoti.
Kokios kitos gyvūnų ligos Lietuvoje ir
Europoje šiuo metu kelia didžiausią pavojų?
Europoje didelis dėmesys skiriamas ir kitų
pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenai bei kontrolei. Ypač aktualios
ligos yra afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas, Niukaslo liga, vis didesnę
reikšmę įgyjančios vektorių platinamos ligos – mėlynojo liežuvio liga bei
gumbelinis galvijų dermatitas.
Šios ligos gali greitai plisti tarp valstybių ir
turėti reikšmingą poveikį gyvulininkystės sektoriui, žemės ūkiui bei maisto
tiekimo grandinėms, todėl nuolatinis epidemiologinės situacijos stebėjimas ir
glaudus tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbūs.
Kokias svarbiausias pamokas iš kitų šalių
patirties galime pritaikyti Lietuvoje, kad sustiprintume biologinio saugumo
priemonių taikymą ūkiuose?
Kitų šalių patirtis aiškiai rodo, kad
sėkmingiausia prevencija ta, kuri prasideda ūkyje. Griežtos biologinio saugumo
priemonės – transporto kontrolė, lankytojų ribojimas, dezinfekcija ir tinkama
gyvūnų registracija – yra esminės.
Labai svarbus ir ūkininkų informuotumas bei
gebėjimas greitai reaguoti pastebėjus pirmuosius ligos požymius: kuo anksčiau
liga nustatoma, tuo efektyviau galima ją suvaldyti.
Lietuvoje įgyvendintos biosaugos priemonės
gali būti pavyzdžiu kitoms šalims ir, mano įsitikinimu, daugelis ES šalių
galėtų pasimokyti iš mūsų patirties, ypač kiaulių ir paukščių auginimo vietose,
kur biosaugos priemonės įgyvendintos nuosekliai ir sistemingai. Vis dėlto dar
turime silpnų vietų, ypač nedideliuose ūkiuose, kur gyvulių laikytojai nenoriai
investuoja į biosaugos priemones.
Kaip Lietuva bendradarbiauja su ES ir
kaimyninėmis šalimis, kad protrūkiai būtų identifikuoti ir likviduoti
greičiau?
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su ES ir
pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijomis, keičiasi informacija realiu laiku ir
koordinuoja prevencijos bei reagavimo priemones.
Reguliarūs tiesioginiai šalių
veterinarijos tarnybų ir vyriausiųjų pareigūnų susitikimai leidžia operatyviai
aptarti epidemiologinę situaciją ir greitai koordinuoti veiksmus – tai ypač
svarbu krizių metu.
Ar dalyvaujame regioninėse pratybose ar
tarptautiniuose simuliaciniuose scenarijuose ir kaip tai stiprina mūsų
pasirengimą galimiems ligų protrūkiams?
Regioninės ir tarptautinės pratybos yra
vienas svarbiausių pasirengimo būdų – jos leidžia praktiškai išbandyti mūsų
reagavimo planus, įvertinti pasirengimą ir sustiprinti koordinavimą tarp
tarnybų bei šalių institucijų. Lietuva ne tik dalyvauja, bet ir prisiima
lyderystę – artimiausios tokios pratybos dėl snukio ir nagų ligos vyks šį
lapkritį Lietuvoje su Latvijos, Estijos ir Lenkijos atstovais.
Kokias praktines rekomendacijas ūkininkams
norėtumėte pabrėžti siekiant dar labiau sumažinti ligų riziką ūkiuose?
Pagrindinė rekomendacija ūkininkams –
griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų: patenkančiųjų į ūkio
teritoriją kontrolė, transporto dezinfekcija, nuolatinė gyvūnų sveikatos
stebėsena ir tinkamas jų registravimas.
Bet kokių neįprastų sveikatos pokyčių
atveju svarbu nedelsiant pranešti veterinarijos specialistams – ankstyvas
pranešimas yra viena efektyviausių priemonių užkirsti kelią ligai plisti.
Taip pat svarbu sekti oficialią
informaciją ir rekomendacijas VMVT
svetainėje.
Ar šiais metais VMVT planuoja naujų
iniciatyvų ar kampanijų, kad svarbiausia informacija būtų kuo labiau pasiekiama
ir naudinga ūkininkams ir visuomenei?
Šiemet VMVT jau inicijavo
nacionalinę komunikacijos kampaniją „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“,
kurios tikslas – stiprinti ūkinių gyvūnų gerovę ir skatinti nuoseklią
biologinio saugumo praktiką ūkiuose. Kampanija remiasi patikrinimų rezultatais,
rodančiais, kad biosaugai vis dar skiriama nepakankamai dėmesio. Taip pat
ūkininkams numatomi praktiniai mokymai ir rekomendacijos, kaip atpažinti
pirmuosius gyvūnų ligų požymius bei greitai reaguoti.
Be to, siekiame dar labiau stiprinti
bendradarbiavimą su ūkininkų organizacijomis, kad svarbiausia informacija
pasiektų kuo platesnę auditoriją ir padėtų geriau pasirengti galimoms rizikoms.
Svarbu pabrėžti, kad gyvūnų ligų prevencija ir informavimas yra nuolatinis
procesas. Epidemiologinė situacija nuolat keičiasi, todėl nuolat atnaujiname
žinias ir jomis dalinamės.