„Via Lietuva“ plečia apsaugos sistemas nuo laukinių gyvūnų: šiemet jų bus įrengta dar apie 90 kilometrų

Šiuo metu apsaugos sistemomis nuo laukinių gyvūnų aptverta automagistralė Vilnius–Panevėžys (A2) ir didžioji dalis automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Pastarojoje darbai tęsiami ir šiemet – sistemos diegiamos ruože nuo 146,57 iki 204,75 km. ASNLG taip pat įrengiamos ir magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6) ruože nuo 133,8 iki 165,7 km. Šiuose ruožuose planuojama įrengti apie 90,18 km apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų, o darbams skirta apie 8 mln. eurų.

„Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius šalyje pasiekė tūkstantį. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei. Aktyviai diegiame kompleksines saugumo priemones ir nuolat geriname infrastruktūrą, tačiau saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno vairuotojo atsakomybės. Raginu visus būti itin budriais, atsakingai elgtis kelyje ir rinktis saugų greitį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Laukinius gyvūnus nuo patekimo į kelią apsaugo ne tik tvoros. Tarp priemonių – žalieji tiltai, požeminės gyvūnų perėjos, varliagyvių apsaugos sistemos, kintamos informacijos ženklai bei kiti sprendimai, padedantys nukreipti gyvūnus į saugias migracijos vietas ir mažinančias jų patekimo į važiuojamąją kelio dalį tikimybę.

„Apsaugos nuo laukinių gyvūnų sistemos planuojamos ten, kur jos gali duoti didžiausią naudą – intensyvaus eismo keliuose ir ruožuose, kuriuose susidūrimų rizika yra didžiausia. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad net ir aptvertuose kelių ruožuose laukinis gyvūnas gali patekti į važiuojamąją dalį, todėl šios priemonės riziką sumažina, tačiau jos visiškai nepanaikina. Laukiniai gyvūnai keliuose gali pasirodyti visus metus, todėl vairuotojus raginame išlikti budrius ir laikytis saugaus greičio“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Justas Norbutas.

Šiuo metu valstybinės reikšmės kelių tinkle jau įrengta daugiau kaip 900 kilometrų apsauginių tvorų, 16 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams, 17 požeminių perėjų stambiesiems gyvūnams, du žalieji tiltai, integruotos ir atskiros varliagyvių apsaugos sistemos, įspėjamieji bei kintamos informacijos kelio ženklai. Gyvūnų migracijai taip pat pritaikomos vandens pralaidos.

Apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų diegiamos tiek magistraliniuose, tiek ir intensyvesnio eismo krašto keliuose, ypač einančiuose miškingomis teritorijomis. Šiuo metu ruošiamasi paprastajam remontui valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis ruože nuo 0,0 iki 26,9 km, kuriame planuojama įrengti apsaugos nuo laukinių gyvūnų sistemas. Darbus planuojama pradėti 2026 metais, o užbaigti 2027 m.

Gyvūnus ir žmones saugančių sistemų įdiegimo darbai atliekami pagal prioritetinę eilę. Pirmiausia apsaugos priemonės įrengiamos intensyviausio eismo keliuose ir kituose didžiausios rizikos ruožuose, įvertinus eismo intensyvumą, susidūrimų su laukiniais gyvūnais statistiką, gyvūnų migracijos kelius bei kitus aplinkosauginius kriterijus. 2027 m. visame valstybinės reikšmės kelių tinkle pagal prioritetinę eilę apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų įrengimo darbams planuojama skirti apie 3 mln. eurų.

Laukinių gyvūnų populiacija Lietuvoje didėja, todėl jų ir transporto priemonių susidūrimų rizika išlieka aktuali. Daugiausia tokių eismo įvykių įvyksta intensyvaus eismo keliuose, kuriuose susikerta transporto srautai ir gyvūnų migracijos keliai. Didžiausią pavojų eismo saugumui kelia susidūrimai su stambiais laukiniais gyvūnais, ypač briedžiais, todėl planuojant apsaugos priemones šiai rūšiai skiriamas išskirtinis dėmesys.

Kasmet Lietuvos keliuose registruojama apie 30 įskaitinių eismo įvykių su laukiniais gyvūnais, t. y. tokių, kuriuose nukenčia žmonės. Vis dėlto bendras transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius yra gerokai didesnis, nes į įskaitinių eismo įvykių statistiką nepatenka atvejai, kai apgadinamos tik transporto priemonės, o žmonės nenukenčia. Tačiau ir tokie susidūrimai kelia pavojų eismo saugumui, sukelia materialinių nuostolių bei daro neigiamą poveikį laukinei gyvūnijai.

„Via Lietuva“ ir toliau nuosekliai plės apsaugos nuo laukinių gyvūnų sistemas. Iki 2035 metų, įgyvendinant valstybinės reikšmės kelių plėtros projektus, planuojama įrengti 12 požeminių perėjų vidutiniams gyvūnams, 12 požeminių perėjų stambiesiems gyvūnams ir keturis žaliuosius tiltus. Taip siekiama, kad valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra būtų dar saugesnė tiek eismo dalyviams, tiek laukinei gyvūnijai.