Vaizdingi maršrutai vasaros kelionėms: ką Lietuvoje verta aplankyti automobiliu ar motociklu

Keliautojams siūlomi keli išskirtiniai maršrutai, kurie driekiasi per skirtingus Lietuvos regionus – nuo Aukštaitijos ežerų ir kalvų iki Nemuno slėnio panoramų bei Mažosios Lietuvos. Maršrutai gali būti derinami tarpusavyje, leidžiant susikurti individualias kelionių kryptis pagal laiką, pomėgius ir kelionės pobūdį.

Vienas įspūdingiausių maršrutų driekiasi keliu Nr. 141 (krašto kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda). Tai išskirtinio grožio Lietuvos kelių atkarpa, vedanti palei Nemuną. Pakeliui atsiveria panoramos ties Seredžiumi, Veliuona ir Panemune.

Ši atkarpa išsiskiria pilių ir piliakalnių gausa, leidžiančia susipažinti su svarbia Lietuvos istorinio paveldo ašimi – keliautojai gali aplankyti Seredžiaus ir Veliuonos piliakalnius, Raudonės ir Panemunės pilis. Nemuno slėnis čia kinta nuo stačių šlaitų iki plačių upės vingių, formuodamas vieną įspūdingiausių kraštovaizdžių šalyje. Judant toliau verta sustoti prie Belvederio ar Jurbarko dvarų – šie objektai praturtina maršrutą architektūra ir istoriniu kontekstu.

Alternatyviai galima rinktis maršrutą iš Kauno Vilkijos kryptimi. Iki kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda galima važiuoti krašto keliu Nr. 140 (Kaunas–Zapyškis–Šakiai) ir rajoniniu keliu Nr. 1931 (Rupiniai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai) iki Pavilkijo (Šakių r.). Iš čia nedidelė žvyro dangos atkarpa (~0,94 km) veda iki kelto per Nemuną, kuris perkelia į Vilkiją. Ši atkarpa suteikia galimybę keliauti lėtesniu ritmu, iš arti stebėti upės tėkmę ir Nemuno slėnio panoramas.

Kitas maršrutas driekiasi Ukmergės, Anykščių ir Molėtų vietovėmis, jungdamas valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 115 Ukmergė–Molėtai su rajoniniais keliais Nr. 1201 Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva, Nr. 2806 Kairionys–Girsteitiškis–Balninkai ir Nr. 2801 Alanta–Pabaldiškis–Girsteitiškis. Ši kryptis išsiskiria Aukštaitijos kraštovaizdžiu – kalvotomis vietovėmis, miškingais ruožais ir ežerų apsuptimis.

Pakeliui galima aplankyti Siesarties upės slėnį, mažus tradicinius kaimus, taip pat Alantos miestelį su Alantos dvaru ir Asvejos regioninį parką. Netoliese atsiveria ir Labanoro regioninio parko prieigos, o Molėtų kryptimi esantys kraštovaizdžiai leidžia pasiekti ir Mindūnų apžvalgos bokšto panoramas.

Kiti siūlomi išbandyti maršrutai driekiasi skirtinguose Lietuvos regionuose ir apima rajoninius kelius Nr. 4706 Onuškis–Butrimonys–Punia, Nr. 5003 Varėna–Marcinkonys–Druskininkai, Nr. 5144 Vištytis–Varteliai–Burniškiai ir Nr. 2201 Priekulė–Sakūčiai–Ventė.

Jie leidžia pažinti mažiau urbanizuotas Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos teritorijas, kuriose vyrauja upių slėniai, miškingos vietovės, tradicinės sodybos ir nedideli miesteliai su išlaikyta architektūrine tapatybe. Keliaujant šiais keliais atsiveria vaizdingi kraštovaizdžiai – nuo Merkio upės vingiuojančių slėnių ir Dzūkijos nacionalinio parko miškų iki Vištyčio regioninio parko kalvotų apylinkių bei Kuršių marių pakrančių prieigų ties Vente. Šiose teritorijose išlaikytas autentiškas kaimiškas kraštovaizdis, būdingas skirtingiems Lietuvos etnografiniams regionams.

Rajoninis kelias Nr. 5021 Kampai–Ryliškiai–Merkinė veda per mažiau intensyvaus eismo, tačiau vaizdingas vietoves, kuriose vyrauja miškai, dirbami laukai ir nedideli kaimai. Šis kelias suteikia galimybę patirti ramesnį kelionės ritmą, aplenkiant pagrindinius tranzitinius srautus ir atrandant autentišką regioninę aplinką.

Pakeliui galima išvysti tradicinę kaimo architektūrą, gamtinius objektus bei mažiau žinomus kultūros paveldo elementus: senąsias pakelių kryžkeles ir koplytstulpius, kaimų bažnytėles su šventoriais, dvarų sodybų fragmentus, taip pat miškingose vietovėse esančius ežerėlius ir natūralius šaltinius. Visa tai formuoja šio maršruto gamtinį ir kultūrinį savitumą.

Dar vienas maršrutas – kelias Nr. 2106 (rajoninis kelias Kelmė–Noreišiai–Bubiai), išsiskiriantis tiek kraštovaizdžiu. Kelias vingiuoja per kalvotas, medžiais apsodintas vietoves, o ties 3,02 km kerta restauruotą akmeninę dviejų angų pralaidą (2008 m.). Važiuojant šia atkarpa atsiveria Dubysos slėnis ir Bubių tvenkinys.

Kelio pabaigos ruože, dešinėje pusėje, matoma ir 1825–1831 m. statyto, tačiau nebaigto statyti Ventos–Dubysos perkaso (dar vadinto Žemaičių kanalu) atkarpa, turėjusi sujungti Ventos ir Dubysos upes, sudarant vandens kelią tarp Nemuno baseino ir Baltijos jūros (Ventspilio uosto).

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad šie maršrutai skirti ne tik patogiam, bet ir lėtam keliavimui, jungiančiam gamtą, istoriją, kultūros paveldą ir kelių inžinerijos raidą.

Planuojant maršrutus verta skirti daugiau laiko sustojimams prie lankytinų objektų – piliakalnių, pilių, apžvalgos bokštų ir gamtos vietovių. Kadangi dalis maršrutų driekiasi per mažiau apgyvendintas teritorijas, rekomenduojama pasirūpinti pakankamu degalų kiekiu, vandeniu ir būtiniausiomis priemonėmis. Vasaros sezono metu prie populiariausių objektų ir keltų gali susidaryti didesni srautai, todėl kelionę verta planuoti iš anksto. Vairuojant būtina laikytis saugaus greičio, ypač vingiuotuose, miškinguose ir siauresniuose kelių ruožuose, bei gerbti vietos bendruomenes ir gamtinę aplinką.

Prieš kelionę rekomenduojama įvertinti kelių būklę, ypač rajoninių ir žvyro dangos atkarpų, taip pat atliekamus darbus keliuose bei galimas eismo spūstis naudojantis aktualia eismo informacija. Saugios kelionės prasideda nuo plano. Prieš išvykstant patariama pasitikrinti oro ir eismo sąlygas bei, jei įmanoma, išvažiuoti anksčiau, kad nereikėtų skubėti. Kelyje svarbu rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo bei vengti staigių manevrų.

Visą informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose eismo dalyviai gali sužinoti ir www.eismoinfo.lt.