Vairuotojai niršta dėl pagrindinės šalies magistralės būklės: lenkams ženklus pastatyti bėdų nėra

Šalies vairuotojai dar prieš kelias savaites pastebėjo, kad po pirmų stipresnių šalčių Lietuvos automagistralės ėmė trūkinėti, atsirado nelygumų, duobių. Tuomet už valstybinius kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ nurodė, esą tai natūralus reiškinys, o papildomų saugumo priemonių dar nereikia. Nepaisant to, šalčiui nesitraukiant vis daugiau vairuotojų pastebi sparčiai prastėjančią kelių būklę.

Daugiausiai nuoskaudų dėl kelio dangos būklės turi Vilnius–Kaunas–Klaipėda automagistrale važiuojantys vairuotojai. Jų teigimu, už kelių tiesimą ir priežiūrą atsakingoms įmonėms turėtų būti gėda, kad pagrindinė šalies magistralė yra tokios tragiškos būklės.

Prieš porą savaičių įmonės „Via Lietuva“ atstovas Vytenis Radžiūnas nurodė, kad visi pažeidimai dėl įšalo atsirado ruožuose, kuriuose asfalto danga yra sena ir jau susidėvėjusi bei pabrėžia, kad tai yra dažnas reiškinys tokio tipo dangose.

„Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ yra fiksavusi dangos deformacijas, kurioms įtaką padarė žiemos įšalas. Pažaidos daugiausia fiksuotos nuo 203 iki 240 kilometro ruože. Norime akcentuoti, kad skersiniai iškilimai ir panašios pažaidos senoje dangoje yra dažnas reiškinys įšalo metu, visos pažaidos stebimos, pažaidoms viršijus kritinę ribą, jos yra tvarkomos laikinais mišiniais, o nusistovėjus teigiamai temperatūrai ir nelikus įšalo – frezuojama ir tvarkoma danga visu kelio juostos pločiu. Minėtų pažaidų tvarkymas numatytas pavasarį“, – komentare portalui „Delfi“ dėstė įmonės atstovas.

Anot jo, papildomų eismo saugos priemonių bus imtasi, jei pažaidos viršys kritinę ribą ir kels pavojų saugiam eismui, o kol kas tokių indikacijų nenustatyta.

Būtent informacinių ženklų trūkumas dar labiau erzina vairuotojus, nes važiuojant maksimaliu leistinu greičiu, kuris žiemos laikotarpiu siekia 110 km/val, automobiliui galima irgi pridaryti nemažai žalos papuolus į netikėtai blogą ruožą.

„Pagrindinė autostrada duobėta, deformuota. Suprantama, kad kelio remontas prie 15 laipsnių šalčio yra absurdas, bet tai bent ženklus perspėjimo pastatytų. Lenkijoje, ten kur kelyje atsiradusios deformacijos dėl grunto pokyčių, tai yra perspėjimai sumažinti greitį iki 80 km/val. Lenkams kažkaip nėra bėdos pastatyti ženklus, nes realiai, jei vasarą jų magistralėje skristum ant ten įprastų 140 km/val., tai su galva stogą pramuštum, o Lietuvoj vietomis tam užteks ir to leistino 110 km/val.“, – redakcijai rašė šalies vairuotojas Vaidas.

„Delfi“ dėl ženklų situacijos pasiteiravo ir įmonės „Kelių priežiūra“. Tiesa, vietoje atsakymų į pateiktus klausimus pirmiausiai pasirodė pranešimas žiniasklaidai, kuriame nurodyta, kad ženklai bus, tik nepatikslinta, kur.

„Daugelis galvoja, kad keliai tvarkomi tik šiltuoju metų laiku. Tačiau saugias eismo sąlygas užtikriname ištisus metus, neignoruojame žiemą atsirandančių pažaidų. Stebime situaciją, operatyviai tvarkomės. O kad visos kelionės būtų saugios ir patogios, vietose, kuriose yra įtrūkimų, vairuotojus jau informuojame ir įspėjamaisiais ženklais“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Visgi, įmonei delfi.lt išsiuntė papildomą užklausą, kur ir kokie ženklai bus sustatyti. Įmonė dar pranešime nurodė, kad iš tiesų fiksavo magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, netoli Kryžkalnio, atsiradusias dangos deformacijas, kurias lėmė žiemos įšalas.

„Dėl greičio mažinimo ir kitų eismo saugumo priemonių visada sprendžiama kartu su valstybinės reikšmės kelio savininku – AB „Via Lietuva“. Tai buvo daroma ir šiuo atveju – nuspręsta minėtoje vietoje įrengti kelio ženklus, ribojančius greitį iki 90 km/h ir įspėjančius apie dangos nelygumus. Šių ženklų įrengimo darbai jau vykdomi“, – portalui komentavo įmonės „Kelių priežiūra“ komunikacijos skyrius.

Teigiama, kad skersiniai iškilimai ir įšalo sukelti dangos pakitimai kelio konstrukcijose yra gana įprastas reiškinys, todėl tokios vietos yra nuolat stebimos. Esą minėtos deformacijos, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir vyraujant šaltoms temperatūroms šiuo metu yra tvarkomos laikinais mišiniais.

Pavasarį, kai neliks įšalo, numatytas frezavimas ir visos juostos dangos tvarkymas, taikant ilgalaikius sprendimus.

„Plyšiai sandarinami karšto bitumo ar polimerais modifikuotomis mastikomis, kurios tiksliai įleidžiamos į pažaidos tūrį ir neleidžia vandeniui patekti į dangos konstrukciją. Darbai paprastai atliekami pavasarį arba rudenį, kai galima užtikrinti tinkamą medžiagų sukibimą, o kritiniais atvejais, vyraujant šaltoms temperatūroms, taikomi laikini sprendimai. Vos tik pavasarį oro sąlygos leis, bus pradėti planiniai plyšių sandarinimo darbai. Prioritetas bus teikiamas intensyviausiems keliams, kur dangos apkrovos didžiausios bei labiausiai supleišėjusioms vietoms, kuriose neužsandarinti plyšiai galėtų sukelti spartų dangos irimą“, – teigiama įmonės pranešime.