Kauno miesto savivaldybės pastatytas laikinas informacinis stendas šalia magistralinio kelio A1, Islandijos plente, ties įvažiavimu į Eigulius, sukėlė diskusijų dėl jo teisėtumo. Nors stendu siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį į statomą viaduką, valstybinės reikšmės kelių valdytoja AB „Via Lietuva“ teigia, kad tokie stendai buvo įrengti nesuderinus su atsakingomis institucijomis, nors to reikalauja teisės aktai. Kauno savivaldybė jau anksčiau buvo įspėta dėl nesuderinto rombų kelio ženklinimo miesto gatvėse. Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Algirdo Griauslio teigimu, laikinas informacinis stendas buvo pastatytas savivaldybės komandos iniciatyva, siekiant atkreipti vairuotojų dėmesį į statomą naują ir svarbų infrastruktūros objektą.
Kaip pažymėjo A. Griauslys, stendas nėra laikytinas oficialiu kelio ženklu, todėl jo derinti esą nereikia.
„Tai nėra kelio ženklas, numatytas Kelių eismo taisyklėse, todėl derinimas neprivalomas. Laikiname informaciniame stende vaizduojamas darbų progresas, taip pat dėkojama kauniečiams, už kurių pinigus šis viadukas yra statomas (viadukas statomas išskirtinai Kauno miesto biudžeto lėšomis. Biudžeto ženklią dalį sudaro būtent kauniečių sumokamas Gyventojų pajamų mokestis)“, - komentavo A. Griauslys.
Jam antrino ir Kauno policija, kuri teigė, jog minimas objektas nėra kelio ženklas, o veikiau informacinis stendas, kuris nustatytos eismo tvarkos nekeičia bei papildomų pareigų eismo dalyviams nenustato, tačiau magistralės valdytojas teigia priešingai.
Stendai negalėjo būti įrengiami
Tiesa, „Kas vyksta Kaune“ apie šią situaciją pasiteiravus Lietuvos valstybinės reikšmės kelių valdytojos „Via Lietuva“, paaiškėjo, jog
Kauno savivaldybė informacinių stendų įrengimo šalia įsukimo į Eigulių mikrorajoną nederino su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, nors tą daryti privalėjo.
„Informuojame, kad AB „Via Lietuva“ šių stendų įrengimo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (Islandijos pl.) nederino“, - teigiama bendrovės atsakyme.
Įmonė taip pat pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, tokių priemonių kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje įrengimas nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudą.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2021-07-20 patvirtinto „Pritarimo projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose tvarkos aprašo“ reikalavimų II skyriaus nuostatomis, minėti stendai Jūsų nurodytoje vietoje negalėjo būti įrengiami.
AB „Via Lietuva“ nuomone, šalia kelio reiktų vengti rengti priemones, kurios nėra susijusios su eismo reguliavimu ir nėra būtinos eismui reguliuoti ar informuoti vairuotojus apie eismo sąlygas. Tokie elementai gali blaškyti vairuotojų dėmesį, atitraukti juos nuo aplinkos stebėjimo ir eismo situacijos vertinimo, o tai gali kelti pavojų eismo saugumui“, - pažymėjo „Via Lietuva“.
Bendrovė taip pat tikino, jog ketina išsamiai išsiaiškinti situaciją ir ieškoti galimų sprendimų.
Darbymetis ties magistrale
Primename, jog ties Ašigalio gatve įsibėgėjo viaduko statyba per A1 magistralinį kelią. Darbymetis ties magistrale startavo kovo pabaigoje. Pradėjus pamatų įrengimą, vairuotojams teko apsišarvuoti kantrybe – rangovai iki gegužės vidurio uždarė įvažiavimą ir išvažiavimą tarp magistralinio kelio ir Ašigalio gatvės.
Ties Ašigalio gatve statoma skirtingų lygių sankryža su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Įgyvendinus projektą, vairuotojams bus lengviau pasiekiamas Briedžių tako kvartalas, Eigulių mikrorajono dalis kitapus Islandijos plento. Taip pat atsiras nauja kryptis pajūrio link.
Pėstieji ir dviratininkai greitai ir saugiai galės patekti į Kleboniškio mišką, naudojantis visiškai nauju pėsčiųjų–dviračių taku.
Ašigalio g. viaduko per A1 kelią statybos sutarties vertė – 7,7 mln. Eur su PVM. Darbų rangovas – UAB „Autokausta“. Įgyvendinti projektą numatyta per 12 mėnesių nuo jų pradžios.
Ne pirmas kartas nesilaikant kelio žymėjimo taisyklių
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad tai – ne pirmas kartas, kai Kauno miesto savivaldybė nesilaiko nustatyto kelio žymėjimo.
Kaip jau esame rašę anksčiau, 2018 metais Kauno gatvėse pasirodė savavališkai išgalvotas rombo formos ženklinimas prieš pėsčiųjų perėjas.
Šio ženklinimo nenumato nei Kelių eismo taisyklių (KET) ar kiti teisės aktai, „rombai“ prieštarauja ir Vienos konvencijai, reglamentuojančiai tarptautinius kelių ženklus.
Negana to, anot vairuotojų, toks kelio ženklinimas klaidina ne tik užsieniečius, bet ir svečius iš kitų miestų, mat toks savavališkas kelio ženklinimas yra tik Kaune. Dalis vairuotojų mano, kad „rombai“ – pagrindinio kelio ženklas.
Vis dėlto, Kauno miesto savivaldybės atstovas „Kas vyksta Kaune“ pavasarį patikino, jog teisės aktuose nenumatyto kelio ženklinimo šalinti neketina.
„Jų šalinti neketiname. Pirmiausia, šis ženklinimas skirtas pėstiesiems ir jų saugumui užtikrinti. Vadinamieji „rombai“ yra pagalba eismo dalyviams: jie įrengiami 30 metrų iki perėjos. Būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, žinoma, jeigu neviršija greičio“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.