Nuo 2018 metų iki pat dabar dėl rombo formos ženklo Kaune kilo ne viena diskusija. Aišku tai, kad šio savavališkai išgalvoto ženklinimo nenumato Kelių eismo taisyklių (KET) ar kiti teisės aktai, „rombai“ prieštarauja ir Vienos konvencijai, reglamentuojančiai tarptautinius kelių ženklus. Panašu, kad šio, ne vieną vairuotoją klaidinančio, ženklo pašalinimo iš Kauno gatvių klausimas pasiklydo biurokratijos koridoriuose, o „rombų“ sumanytojai gali jaustis nebaudžiami.
Balandžio pradžioje kauniečiai portalui „Kas vyksta Kaune“ pranešė, kad miesto gatvėse galimai naikinamas jau kelis metus diskusijas keliantis rombo formos ženklinimas.
„Visur Kaune „rombai“ šveičiami ir užpilami kažkokia skaldele, pirmiausia mačiau Raudondvario plente, bet ir centre tas pats. Ar jie pagaliau bus naikinami?“ – naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ teiravosi skaitytojas.
Netrukus paaiškėjo, kad „rombai“ Kaune nebus naikinami – vyksta pasiruošimas jų atnaujinimui.
„Atėjus pavasariui ir atšilus orams, „rombai“ ant važiuojamosios dalies paprasčiausiai atnaujinami. Jų šalinti neketiname. Pirmiausia, šis ženklinimas skirtas pėstiesiems ir jų saugumui užtikrinti. Vadinamieji „rombai“ yra pagalba eismo dalyviams: jie įrengiami 30 metrų iki perėjos. Būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, žinoma, jeigu neviršija greičio“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Tiesa, kauniečiai jau spėjo nusistebėti, kodėl „rombai“ piešiami ne senosiose jų buvimo vietose.
„Kaip čia suprasti? Kaunas užsiima peckelionėmis. Ar dabar dar labiau klaidinsime vairuotojus?“ – retoriškai klausė nuotrauką šią savaitę portalui atsiuntusi skaitytoja.
Kritikos sulaukė ne kartą
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno miesto savivaldybė ne kartą džiaugėsi neva pasiektais rezultatais, teigdama, kad rombo formos horizontalus ženklinimas padėjo užtikrinti miestiečių saugumą. Pavyzdžiui, šių metų sausį savivaldybė skelbė, kad per penkerius metus tokiose perėjose esą nebuvo užfiksuota nė vienos mirtinos nelaimės. Tačiau institucijos į šią statistiką žiūri skeptiškai. O ir mieste investuota nemažai lėšų į saugumo gatvėse užtikrinimą.
Kauno savivaldybės išgalvotas ženklinimas ne kartą kėlė daug diskusijų tarp kauniečių ir specialistų. Anot vairuotojų, toks kelio ženklinimas klaidina ne tik užsieniečius, bet ir svečius iš kitų miestų, mat toks savavališkas kelio ženklinimas yra tik Kaune. Dalis vairuotojų mano, kad „rombai“ – pagrindinio kelio ženklas.
Buvęs Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas, dabar Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys yra teigęs, kad tokie ženklai neturėtų būti naudojami, nes jie gali klaidinti vairuotojus ir kelti pavojų eismo saugumui. Atkreiptas dėmesys, kad toks ženklinimas nėra numatytas KET ir prieštarauja Vienos konvencijai, reglamentuojančiai tarptautinius kelių ženklus.
Ministerija netiki, kad pėsčiuosius Kaune išgelbėjo rombai
Kauno savivaldybę ragino laikytis įstatymų
Naujausiame portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare Susisiekimo ministerija laikosi savo pozicijos ir ragina Kauno miesto savivaldybę „rombus“ pašalinti.
„Susisiekimo ministerija nuo 2018 m. ne kartą teikė išsamią ir argumentuotą poziciją Kauno miesto savivaldybei ir kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl rombo formos ženklinimo panaikinimo.
Susisiekimo ministerijos pozicija išlieka nepakitusi, manome, kad rombo formos ženklinimas neturi būti naudojamas Lietuvos keliuose.
Šio ženklinimo veiksmingumas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, nėra vienodai suprantamas eismo dalyviams ir gali juos klaidinti. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir įspėti vairuotojus apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos gali būti naudojamas Kelių eismo taisyklėse nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.35 – įspėjamojo kelio ženklo Nr. 127 „Pėsčiųjų perėja“ atvaizdas“, – pažymima portalui balandžio 7 dieną atsiųstame Susisiekimo ministerijos atstovų komentare.
Tačiau, kas gali Kauno miesto savivaldybę įpareigoti laikytis įstatymų ir šį kelio ženklinimą pašalinti?
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“, o Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybės skiriami atstovai prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus.
Kadangi Kauno miesto savivaldybė į Susisiekimo ministerijos nuomonę neatsižvelgė, klausimo nagrinėjimas galiausiai buvo perduotas Vyriausybės atstovui Kauno ir Marijampolės apskrityse. Kokie tolimesni sprendimai buvo priimti geriausiai paaiškintų Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse“, – portalui teigė ministerijos atstovai.
Problema pasiklydo biurokratijos kabinetuose
Atsižvelgęs į Susisiekimo ministerijos informaciją, naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į minėtą Vyriausybės atstovą Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrių Cechanavičių.
„Šis klausimas yra iš tiesų jau senas ir ne kartą nagrinėtas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 459 straipsnis, 3 dalis teigia: automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Kadangi buvome gavę ne vieną skundą šiuo klausimu, ir pagal savo įgaliojimus negalėjome imtis veiksmų (nes Policija šiuo atveju yra specialioji priežiūros institucija) todėl persiuntėme šiuos skundus nagrinėti Policijai.
Ar tie vadinami „rombai“ buvo suderinti su Policija ar ne? (Nors jie negalėjo, turbūt, būti suderinti, kadangi tokio horizontalaus žymėjimo nenumato KET ar kiti teisės aktai). Ar jie ėmėsi kokių priemonių ar ne man yra nežinoma“, – trumpai komentavo A. Cechanavičius.
„Estafetė“ perduota policijai
Vyriausybės atstovui portalą galiausiai nukreipus į policiją, klausimus apie „rombus“ „Kas vyksta Kaune“ pateikė ir šiai institucijai.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos (Kauno apskr. VPK) dar kartą paminėjo, kad gatvių ženklinimas „rombais“ nėra susijęs su KET, tačiau lieka neaišku, kas gali įpareigoti savivaldybę pašalinti šį išgalvotą piešinį.
„2023 m. sausio 2 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo redakcijai, policija nėra įgaliota derinti technines eismo reguliavimo priemones (13 str. 1 d.).
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų, Kauno miesto gatvėse prieš važiuojamojoje dalyje įrengtas pėsčiųjų perėjas žymimas rombo formos simbolis nėra reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintose KET, nėra priskiriamas KET 3 priede reglamentuotam kelio horizontaliajam ženklinimui, nenustato ar nepakeičia esamos eismo reguliavimo tvarkos bei neatitinka sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 21 punkte „Techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti“, todėl konstatuotina, kad toks kelio ženklinimas su policija neturėjo būti derinamas.
Taip pat pažymime, kad, įsigaliojusiais KET pakeitimams, t. y. su 3 priedo I skyriaus 1.35 punkte numatytu kelio horizontaliuoju ženklinimu pareigūnai susipažinę bei informaciją, susijusią su šio horizontaliojo ženklinimo taikymo galimybėmis, yra perdavę Kauno miesto savivaldybės administracijai“, – pažymima Kauno apskr. VPK Komunikacijos poskyrio paruoštame atsakyme.
V. Matijošaitis skundėsi Vyriausybės atstovo darbu
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad „rombai“ Kauno gatvėse atsirado 2018 metų rugpjūtį.
Lietuvos keliuose anksčiau nematytą horizontalųjį ženklinimą Kaunas perėmė iš Japonijos miestų. Esą tekančios Saulės šalyje tokia priemonė jau seniai pasiteisinusi ir duoda apčiuopiamų rezultatų.
„Sprendimams, kurie padės išsaugoti gyvybes, negailėsime nei laiko, nei pinigų. Naujasis ženklinimas yra dar vienas būdas atkreipti vairuotojų dėmesį ir priminti, kad dėl kelių sutaupytų minučių neverta prarasti viso gyvenimo“, – tąkart sakė tuometis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas, dabar už korupciją kalintis Kauno kalėjime.
Tiesa, 2021 metais į gresiančias baudas dėl savavališko gatvių ženklinimo sureagavo ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Rombų“ efektas matomas labai aiškiai. Skaičiai kalba patys už save – tragiškų nelaimių perėjose sumažėjo iki minimumo. Bet turime Vyriausybės atstovą Kaune, kuris, užuot tokią priemonę padėjęs įteisinti, skundžia ją teisėsaugai, o už tai miestui gresia baudos. Tuo metu sostinėje į vaivorykštes gatvėse institucijos žiūri kur kas tolerantiškiau, nors visuomenėje reakcijos dėl to nepalyginamai priešiškesnės. Gal kažkam kliudo balta „rombų“ spalva? Jeigu taip, menka bėda: galime rasti ir kitokių variantų, bet tik ne vaivorykštės spalvomis – čia kalbame apie veiksmingą kelio ženklą, o ne triukšmingą protesto išraišką.
O Vyriausybės atstovas, net ir būdamas Kauno konservatorių atstovės šeimos nariu, turėtų suprasti, kad jo darbas nėra vien tik kritikuoti ar skųsti, bet ir palaikyti žmonėms naudingus dalykus. Matyt, staigus karjeros šuolis taip apsuko galvą, kad įgytą valdžią tarnautojas naudoja ne visai žmonėms tarnauti”, – Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai buvo cituojamas V. Matijošaitis.
Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.
