Kauno rajono meras apie kelius ir tiltus: valstybės skiriamų pinigų nepakanka

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu yra 154 blogos būklės tiltai – metų pradžioje tokių buvo 140. Ir, nors 27 iš šiuo metu į sąrašą įtrauktų tiltų jau yra tvarkomi, savivaldybių, kuriose atliekami darbai, merai pasigenda remonto spartos.

„Blogos būklės tiltų skaičius nuolat kinta – vieni buvę blogos būklės tiltai sutvarkomi, bet atsiranda kitų, kurių būklė pablogėja. Šiuo metu yra 154 blogos būklės tiltai, tačiau 27 iš jų jau tvarkomi – vyksta rangos darbai“, – Eltai teigė „Via Lietuva“ atstovas Vytenis Radžiūnas.

Anot jo, tiltas blogos būklės statinių sąraše lieka iki tol, kol užbaigiami rangos darbai ir juo paleidžiamas eismas.

Jis įvardijo, kad pastaruoju metu nemažai tiltų tvarkoma Kauno rajono savivaldybėje, Šakiuose ir Joniškyje.

„Via Lietuva“ skaičiuoja, kad labai blogos ir kritinės būklės tiltams sutvarkyti šiuo metu reikėtų apie 1,1 mlrd. eurų. Pasak bendrovės, viena pagrindinių prastėjančios infrastruktūros priežasčių – tiltų amžius.

„Dauguma tiltų statyti daugiau nei prieš 50 metų, kai galiojo kitokie techniniai reikalavimai. Taip pat gerokai išaugo sunkiasvorių transporto priemonių srautai ir jų ašinės apkrovos“, – nurodė „Via Lietuva“ atstovas.

Anot jo, prie dabartinės situacijos prisidėjo ir ankstesnis finansavimo trūkumas – dėl jo laiku nebuvo atliekami paprastieji remontai ir keičiami nusidėvėję tiltų elementai.

Bendrovės teigimu, nuo sprendimo, kad tiltą būtina kapitaliai remontuoti, iki realios darbų pabaigos paprastai praeina ne mažiau kaip ketveri metai – procesą gali ilginti viešieji pirkimai, projektų sudėtingumas, finansavimo trūkumas ir rangovų pajėgumai.

„Kartais užtrunka pirkimo procedūros, tenka pirkimą skelbti antrą kartą – negaunama nė vieno pasiūlymo arba pasiūloma per didelė kaina. Reikia daugiau laiko, jei objektas sudėtingas“, – aiškino „Via Lietuva“ atstovas.

Kaip pavyzdį jis pateikė magistralėje esantį tiltą per Kruną – vien laikinojo tilto įrengimas šiame objekte užtruko beveik metus.

Šakių rajono meras Raimondas Januševičius teigė, kad, nors pastaruoju metu tiltų problemoms skiriama daugiau dėmesio ir darbai vyksta, jų tempas vis dar neatitinka susikaupusio poreikio.

„Tiltų problemos kaupėsi ne vienus metus, o jų būklės blogėjimas dažnai yra spartesnis už remonto ir rekonstrukcijos procesus“, – Eltai sakė R. Januševičius.

Anot jo, problemų gyventojams ir verslui kelia ne tik prasta tiltų būklė, bet ir dėl jos taikomi eismo ribojimai. Ypač tai aktualu žemės ūkio technikai ir vietos verslo transportui.

Šakių rajono mero teigimu, nerimą kelia atvejai, kai vietoje remonto ilgesniam laikui susiaurinama tilto važiuojamoji dalis.

„Tai gali būti suprantama kaip laikina saugumo priemonė, tačiau ji negali tapti ilgalaikiu remonto pakaitalu“, – pabrėžė R. Januševičius.

Pasak jo, valstybei reikalinga ilgalaikė ir aiškiai finansuojama tiltų atnaujinimo programa, kad statiniai būtų tvarkomi pagal jų būklę ir svarbą susisiekimui, o ne tik tada, kai jau tenka imtis avarinių priemonių.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas taip pat pripažino, kad valstybės skiriamo finansavimo kelių ir tiltų sektoriui nepakanka, tačiau pažymėjo matantis besikeičiantį valstybės požiūrį į šią problemą.

„Bloga tiltų būklė yra dešimtmečiais susikaupusi pasekmė, kurios viena Vyriausybė ar viena įmonė per metus išspręsti negali. Tiltai sensta, o sunkiasvorio transporto srautai drastiškai didėja“, – Eltai aiškino V. Makūnas.

Kauno rajone vienas labiausiai lauktų projektų yra tilto per Kruną rekonstrukcija. Pasak mero, tikimasi, kad ši svarbi jungtis bus galutinai sutvarkyta kitų metų pavasarį.

V. Makūnas pabrėžė, kad tiltų būklė svarbi ne tik gyventojų susisiekimui ir ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui bei kariniam mobilumui.

Kauno rajono savivaldybė kartu su Vyriausybe ir „Via Lietuva“ taip pat siekia pastatyti viaduką A6 magistralėje ties Karmėlava, svarbų vietos gyventojams ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančioms įmonėms.

Apie nepakankamą darbų tempą Eltai kalbėjo ir Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis. Pasak jo, norėtųsi, kad valstybinių tiltų tvarkymas vyktų operatyviau, o prasčiausios būklės objektai būtų kuo anksčiau įtraukiami į prioritetinių darbų sąrašus.

Anot mero, vienas probleminių objektų rajone – tiltas per Sidabrą magistraliniame kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas.

Dėl jo būklės nuo 2025 m. vasario transporto priemonių masė ribojama iki 8 tonų, įrengti 2,8 metro aukščio gabaritiniai vartai, o leistinas greitis sumažintas iki 50 kilometrų per valandą.

Tuo metu dėl kapitalinio remonto šiuo metu uždarytas eismas tiltu per Virčiuvio upelį. Ribojimus numatoma taikyti iki šių metų gruodžio 20 d.

„Tokie eismo ribojimai turi įtakos vietos verslui ir ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su prekių ar krovinių transportavimu. Eismo ribojimai gali lemti ilgesnius transportavimo maršrutus ir didesnes transporto sąnaudas“, – Eltai teigė G. Čepulis.

„Via Lietuva“ visus valstybinės reikšmės keliuose esančius tiltus apžiūri kartą per metus.

Nustačius blogą statinio būklę atliekami išsamesni tyrimai, o pagal konstrukcijų degradacijos mastą ir greitį nustatomas tolesnis jo stebėjimo dažnumas bei priemonės saugiam eismui užtikrinti iki rekonstrukcijos.