Kauną su Europa sujungsiančiai „Rail Baltica“ ieškoma naujų technologinių sprendimų

Vizito metu Lietuvos delegacija susitiko su Ispanijos geležinkelių infrastruktūros valdytoju „Adif“ ir geležinkelių sektoriaus atstovais, tarp jų – keleivinių traukinių gamybos ir inžinerijos bendrove „Talgo“, viena iš įmonių, siūlančių kintamos vėžės technologinius sprendimus.

„Rail Baltica“ ir jos infrastruktūros plėtra – vienas svarbiausių Lietuvos ir viso regiono susisiekimo, o kartu ir saugumo bei gynybos prioritetų. Esu tikras, kad Ispanijos patirtis yra vertingas orientyras plėtojant europinio standarto geležinkelio tinklą mūsų šalyje“, – pažymi susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

Nors „Talgo“ nėra vienintelė kintamos vėžės technologijų gamintoja pasaulyje, Ispanijos patirtis dažnai minima kaip pavyzdys, kaip valstybė sprendė skirtingų vėžių suderinamumo klausimą. Ispanija ilgą laiką naudojo iberišką (1668 mm) vėžę, kuri yra dar platesnė nei Lietuvoje paplitusi 1520 mm vėžė, todėl susidūrė su iššūkiu, kaip sklandžiai prisijungti prie europinio (1435 mm) geležinkelių tinklo.

Šį iššūkį Ispanija sprendė etapais – plėtojo naują europinės vėžės greitųjų geležinkelių infrastruktūrą, kartu išlaikant esamo tinklo funkcionalumą ir užtikrinant keleivių judėjimą be persėdimų.

„Kintamos vėžės technologija šiame procese buvo naudojama kaip pereinamasis sprendimas – nutiesus vieną europinės vėžės atkarpą, kintamos vėžės mechanizmas gali būti išardomas ir perkeltas į kitą vietą, taip nuosekliai plečiant tinklą ir neįtvirtinant laikinos infrastruktūros ilgam laikotarpiui“, – sako LTG Strategijos ir verslo vystymo direktorius Vytautas Radzevičius.

Kintamos vėžės technologija leidžia traukiniams judėti tarp skirtingo pločio bėgių. Specialiose vėžės keitimo atkarpose mechaniniu būdu atlaisvinama traukinio vežimėlyje esančių ratų fiksavimo sistema – ratai automatiškai pasislenka į naują plotį (pavyzdžiui, iš iberiškos vėžės standarto į europinę) ir vėl užfiksuojami reikiamoje padėtyje. Šis procesas įvyksta per kelias minutes ir be sustojimo, todėl keleiviams infrastruktūros pokytis beveik nepastebimas.

Iš viso Ispanijos geležinkelių tinklą sudaro beveik 16 000 km iberiškos ir europinės vėžės infrastruktūros. Šiuo metu 60 proc. keleivinių traukinių operacijų vykdoma naudojant kintamos vėžės sprendimus. Ispanijos greitųjų traukinių parke yra apie 90 kintamai vėžei pritaikytų traukinių, jį planuojama papildyti dar 30 traukinių, o ilgalaikėje perspektyvoje numatyta tolesnė, 120 traukinių, plėtra.

Ispanijos modelis buvo formuojamas dešimtmečiais, derinant ilgalaikį planavimą, investicijas į naujas greitąsias linijas ir pereinamuosius technologinius sprendimus.

Lietuvoje „Rail Baltica“ tinklo jungtims šiuo metu yra svarstomos įvairios alternatyvos ir techniniai sprendimai siekiant greičiau ir patogiau prijungti sostinę prie pagrindinės linijos. Tokie svarstymai nėra susiję su konkrečių technologijų ar tiekėjų pasirinkimu – galutiniai sprendimai bus priimami įvertinus galimas alternatyvas, jų kaštus, sąveiką su esama infrastruktūra ir ilgalaikius valstybės transporto politikos tikslus.

Gegužę Madride vyko aukšto lygio geležinkelių transporto sektoriaus lyderių susitikimas, kuriame dalyvavo Ispanijos transporto ir tvaraus judumo ministras, Baltijos šalių susiekimo ir transporto ministerijų atstovai bei „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančios bendrovės. Šie susitikimai organizuojami siekiant užtikrinti politinį ir finansinį palaikymą būsimame 2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos laikotarpyje.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.