Vieni kaista, kiti šąla: kodėl vis daugiau daugiabučių dairosi į mažąją renovaciją

Sulyg kiekvieno šildymo sezono pradžia daugumoje daugiabučių girdimi vis tie patys: vieni kaimynai atidarinėja langus nuo karščio, kiti po šąla net su vilnoniais megztiniais. Vis dėlto iki šiol ne visi žino, jog visai nebūtina apšiltinti namo, jog šildymo sistema pagaliau imtų veikti taip, kaip turėtų. Vienas iš sprendimų yra mažoji renovacija. Ką ji iš tiesų reiškia ir kam ji gali būti naudinga, paaiškina daugiabučius administruojančios UAB „Santermita“ vadovas Ramūnas Radavičius.

Išgirdę žodį „renovacija“, dažnas iškart įsivaizduoja pastoliais apstatytą namą, naujus langus ir apšiltintas sienas. Mažoji renovacija yra kiek kitokia. Jos metu pastato išorė neliečiama. Atnaujinama tai, kas paprastai nematoma, bet labiausiai juntama kasdien: šilumos punktas, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos.

„Mažoji renovacija – tai daugiabučio namo šilumos punkto ir vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų atnaujinimas, siekiant efektyviau naudoti šilumos energiją ir užtikrinti komfortiškesnes gyvenimo sąlygas“, – sako R. Radavičius.

Pasak jo, kompleksinės renovacijos metu gali būti šiltinamos sienos, stogas, keičiami langai ir kitos konstrukcijos. Mažoji renovacija daugiausia dėmesio skiria pastato inžinerinių sistemų efektyvumui. Didžiausias jos privalumas yra tai, jog galima spręsti konkrečias šildymo problemas be viso pastato modernizavimo.

Svarbu pažymėti, jog tai nėra vien gyventojų pasirinkimo klausimas. Privalomas šilumos ūkio atnaujinimas jau yra nustatytas ir teisės aktų tvarka (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 23 straipsnis, 2026 m. birželio 25 d. įstatymo pakeitimas).

Situacija, kai tame pačiame name vieniems per karšta, o kitiems per šalta, nėra retenybė.

„Praktikoje pasitaiko daugiabučių, kuriuose vieni gyventojai skundžiasi pernelyg aukšta temperatūra, o kiti tuo pačiu metu šąla. Tokiais atvejais šildymo sistemos balansavimas, reguliavimo įrangos atnaujinimas ir kiti techniniai sprendimai gali iš esmės pagerinti šilumos paskirstymą“, – pastebi pašnekovas.

Vis dėlto jis neskuba teigti, kad mažoji renovacija visada yra geriausias pasirinkimas.

„Svarbu pabrėžti, kad mažoji renovacija nėra visais atvejais geresnė alternatyva kompleksinei renovacijai. Komunalines išlaidas galima sumažinti ne tik mažosios renovacijos metu, o kompleksinė, t. y. pilna namo, renovacija užtikrina didesnę investicinę grąžą. Tinkamiausias sprendimas priklauso nuo konkretaus pastato būklės, jo energinių charakteristikų ir gyventojų poreikių“, – sako R. Radavičius.

Kalbant apie mažosios renovacijos naudą, pirmiausia dažniausiai prisimenamas šilumos taupymas. Tačiau „Santermita“ vadovas primena, kad ne mažiau svarbus yra kasdienis komfortas.

„Gyventojams svarbu ne tik tai, kiek jie sumoka už šildymą, bet ir tai, kokią gyvenimo kokybę gauna už šiuos pinigus“, – teigia jis.

Po atliktų darbų butai šildomi tolygiau, patalpų temperatūra tampa stabilesnė, o inžinerinės sistemos veikia patikimiau. Kartu efektyviau naudojama šilumos energija, todėl atsiranda galimybė sumažinti šildymo išlaidas. Nauda juntama ir ilgalaikėje perspektyvoje. Prižiūrėtas, techniškai tvarkingas ir efektyviai eksploatuojamas pastatas yra patrauklesnis nekilnojamojo turto rinkoje, o laiku atnaujintos sistemos mažina nusidėvėjusios įrangos gedimų ir neplanuotų remonto išlaidų riziką.

Konkretus ekonominis rezultatas, pasak pašnekovo, priklauso nuo pastato būklės, įgyvendintų sprendinių ir gyventojų šilumos vartojimo įpročių.

„Sėkmingas modernizavimas yra toks, kurio naudą gyventojai jaučia ne tik sąskaitose, bet ir kasdien gyvendami savo namuose“, – sako jis.

Patys techniniai darbai gali būti atlikti per kelias savaites. Tačiau visas procesas trunka ilgiau: įvertinama techninė būklė, gyventojai priima sprendimus, rengiamas projektas, organizuojamas finansavimas ir atliekami rangos darbai. Visa tai gali užtrukti kelis mėnesius ar daugiau. Trukmė priklauso nuo pastato dydžio, sistemų būklės ir darbų apimties.

Būtent šis organizacinis etapas daugeliui gyventojų atrodo labiausiai bauginantis. „Santermita“ teigia šią naštą perimanti.

„Laikomės principo, kad gyventojų laikas yra toks pat svarbus kaip ir jų finansiniai ištekliai“, – pabrėžia R. Radavičius.

Bendrovė koordinuoja visą procesą nuo A iki Z: nuo pirminės techninės analizės, sprendinių ir finansavimo galimybių pristatymo iki rangovų parinkimo, darbų priežiūros ir galutinio rezultato įvertinimo. Gyventojams nereikia patiems ieškoti projektuotojų, rangovų ar techninių specialistų.

Dažna priežastis, kodėl reikalingi darbai atidedami metų metus, yra didelė suma, kurią tektų sumokėti vienu kartu. Todėl „Santermita“ savo klientams suteikia galimybę už didesnės vertės darbus atsiskaityti dalimis. Konkrečios sąlygos derinamos individualiai.

„Mūsų tikslas – kad būtini pastato priežiūros ir modernizavimo sprendimai nebūtų nepagrįstai atidedami vien dėl to, kad gyventojams sudėtinga iš karto sumokėti visą darbų kainą“, – sako pašnekovas.

Patarimas gali nustebinti: pradėti reikėtų ne nuo darbų sąrašo ir ne nuo finansavimo paieškų.

„Pirmiausia rekomenduojame pradėti nuo profesionalaus pastato techninės būklės įvertinimo. Kiekvienas daugiabutis yra skirtingas. Viename didžiausia problema gali būti nusidėvėjęs šilumos punktas, kitame – nesubalansuota šildymo sistema, trečiame – prasta pastato atitvarų šiluminė būklė“, – aiškina R. Radavičius.

Kadangi „Santermita“ ne tik administruoja daugiabučius, bet ir prižiūri jų šilumos ūkį, ji gali vertinti pastatą kompleksiškai. Atsižvelgiama ir į kasdienės eksploatacijos metu pastebimas problemas, ir į ilgalaikius priežiūros poreikius.

„Mūsų specialistų užduotis – pasiūlyti ne brangiausią ar didžiausios apimties sprendimą, o konkrečiam pastatui techniškai ir ekonomiškai pagrįstą modernizavimo variantą“, – sako jis.

Gyventojai gauna informaciją apie rekomenduojamus darbus, preliminarias išlaidas, galimą naudą, finansavimo ir atsiskaitymo galimybes. Kai teisės aktų nustatyta tvarka priimami reikalingi savininkų sprendimai, tolesnius veiksmus koordinuoja bendrovės komanda.

Pasak R. Radavičiaus, daugiabučio administravimas nėra vien sąskaitų išrašymas ar reagavimas į gedimus. Tai nuoseklus darbas, kuriam reikia inžinerinių žinių, atsakingo finansų planavimo, teisinių procedūrų išmanymo ir gebėjimo numatyti ateities poreikius. Ne mažiau svarbus ir skaidrumas: gyventojai turi suprasti, už ką moka, kokie darbai planuojami ir kodėl jie reikalingi.

„Mūsų požiūriu, geras namo administratorius turi ne tik prižiūrėti pastatą, bet ir rūpintis jo ateitimi. Gyventojams neturi tekti patiems gilintis į sudėtingus inžinerinius sprendimus, ieškoti rangovų ar koordinuoti renovacijos darbų. Jų užduotis – išsakyti poreikius ir priimti sprendimą dėl savo turto gerovės, o mūsų – pasiūlyti profesionaliai pagrįstus sprendimus ir pasirūpinti jų įgyvendinimu“, – sako „Santermita“ vadovas.

Anot jo, bendrovė siekia būti administratoriumi, kuris nelaukia, kol problema taps kritinė, o padeda jai užbėgti už akių.

„Mums svarbu, kad gyventojų investicijos būtų racionalios, pastatai išlaikytų ir didintų savo vertę, būtų taupomi energetiniai ištekliai, o svarbiausia – kad žmonės savo namuose jaustųsi komfortiškai“, – sako R. Radavičius.

Pasikonsultuoti ar gauti daugiau naudingos informacijos apie mažąją renovaciją ir kitus konkrečiam daugiabučiui tinkamiausius sprendimus galima susisiekus šiais kontaktais: https://santermita.lt/kontaktai