Konservatoriai siūlo naujų lengvatų jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą

Siūloma suteikti valstybės garantiją pradiniam įnašui, o atsiimsiantiems lėšas iš antros pakopos pensijų fondų ir jas investuosiantiems į pirmąjį būstą jas grąžinti kartu su valstybės įnašu.

„Valstybė garantuotų iki 10 proc. būsto vertės, tai yra pradinio įnašo dalį. Būtų mokamas tam tikras administravimo mokestis ir tokiu būdu žmogus iki 35 metų galėtų pradėti mokėti būsto įmokas ir jam nebereikėtų tuo pačiu nuomojant būstą kaupti ir pradinį įnašą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė parlamentarė Gintarė Skaistė.

„Ši priemonė nutaikyta į tuos žmones, kurie iš savo pajamų gali grąžinti paskolas, bet jiems sunku sukaupti pradinį įnašą“, – pridūrė ji.

Pasak G. Skaistės, nacionalinis plėtros bankas ILTE galėtų administruoti tokią priemonę: „Pradinį įnašą žmogus sumokėtų su visa kita paskolos dalimi.“

G. Skaistė taip pat siūlo žmonėms iki 35 metų, kurie iš pensijų fondų 2026-2027 metais atsiims savo lėšas ir jas skirs pirmam būstui įsigyti, grąžinti visus sukauptus pinigus: jų įmokas, uždirbtą grąžą ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės paskatą. Pagal priimtas įstatymo pataisas dabar ši paskata žmogui nebus grąžinama.

Pasak buvusios finansų ministrės, tokio amžiaus žmonės pensijai vidutiniškai yra sukaupę apie 3 tūkst. eurų.

„Gal Vilniuje tai nėra didelė suma, bet regionuose galėtų padengti netgi iki pusės pradinio įnašo, o Vilniuje būtų penktadalis-šeštadalis pradinio įnašo“, – kalbėjo G. Skaistė.

Taip pat siūloma įvesti statybos leidimų terminą – savivaldybės galėtų tiksliau planuoti infrastruktūrą, o žmonės greičiau sulauktų būstų. Tačiau ši tvarka nebūtų taikoma individualiai namus statantiems.

Vietoj dabar rengiamų dviejų dokumentų – projektinių pasiūlymų ir techninio projekto – konservatoriai siūlo rengti vieną jungtinį projektą, kuris atitiktų abiem etapams keliamus reikalavimus. Taip būtų sumažinta perteklinė biurokratija, o žmonės sutaupytų laiko ir lėšų.

Be to, siekiama, kad savivaldybėms būtų suteikta teisė administruoti valstybinę žemę, įskaitant galimybę ją parduoti ar nuomoti. Tai leistų kurti daugiau naujų kvartalų, plėtoti būstą pagal vietos poreikius ir ūkiškai naudoti resursus.

Gegužės viduryje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui didinti valstybės subsidiją jaunoms šeimoms, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, bei remti ne tik būsto pirkimą, bet ir statybą.

Dabar valstybės subsidija jaunoms šeimoms diferencijuojama pagal vaikų skaičių: 10 proc. (iki 87 tūkst. eurų paskolos) šeimoms be vaikų ar turinčioms vieną vaiką, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o tris – 15 proc.

Maksimali subsidijos suma siekia 13,05 tūkst. eurų, o įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų.