Kauniečiams – daugiau aiškumo dėl daugiabučių kaupiamųjų lėšų

Kiekvieną mėnesį gyventojai moka kaupiamąsias įmokas būsimiems daugiabučio remonto darbams. Tačiau vien pažado, kad lėšos yra saugios, šiandien gyventojams neužtenka. Vis daugiau žmonių nori patys bet kuriuo metu matyti, kiek pinigų jų namas yra sukaupęs ir kam jie naudojami.

Atsižvelgdamas į augantį skaidrumo poreikį, „Mano BŪSTAS“ pirmasis rinkoje savo klientams suteikė galimybę savitarnos platformoje „BonoDomo“ ir mobiliojoje programėlėje realiu laiku matyti namo kaupiamųjų lėšų likutį bei visą jų panaudojimo istoriją.

Tokio skaidrumo poreikį patvirtina ir gyventojų apklausos. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas dešimtas (11,5 proc.) daugiabučių gyventojas apskritai nežino apie jų namui priklausančias kaupiamąsias lėšas, nors kiekvieną mėnesį moka tam skirtas įmokas. Vos pusė apklaustųjų (50,7 proc.) galėjo teisingai atsakyti, kur šios lėšos yra laikomos.

„Matome, kad kauniečiams vis labiau rūpi ne tik jų namo techninė būklė, bet ir aiškus kaupiamųjų lėšų valdymas. Gyventojams svarbu bet kada žinoti, kiek lėšų jų namas yra sukaupęs ir kaip jos naudojamos. Kai visa ši informacija pasiekiama vos keliais paspaudimais telefone ar kompiuteryje, žmonės gali patys stebėti savo namo finansinę situaciją, planuoti būsimus remonto darbus ir jaustis ramiau“, – sako „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jerošenko.

Pasak jo, gyventojai administratoriui patiki ne tik namo priežiūrą, bet ir dešimtis tūkstančių eurų siekiančias kaupiamąsias lėšas. Todėl svarbu ne tik tai, kur pinigai laikomi, bet ir ar gyventojai gali bet kuriuo metu patys įsitikinti, kokia yra jų namo finansinė padėtis.

„Lėšų saugumas prasideda nuo skaidrumo. Jeigu gyventojas bet kada gali prisijungti prie savitarnos ir matyti savo namo sukauptų lėšų likutį bei jų panaudojimo istoriją, jis žino, kad visa informacija yra atvira ir lengvai pasiekiama. Tai kuria pasitikėjimą“, – pabrėžia V. Jerošenko.

Sistemiškai dirbantys administratoriai taiko aiškias lėšų valdymo procedūras – kaupiamosios lėšos laikomos atskirose sąskaitose, joms taikomi papildomi saugumo reikalavimai, o jų panaudojimas galimas tik konkretaus namo priežiūros ir remonto darbams.

„Ne mažiau svarbu ir tai, kokius įrankius administratorius suteikia gyventojams. Rinkoje vis dar yra įmonių, kurie informaciją apie kaupiamąsias lėšas pateikia tik gyventojui paprašius arba periodinėse ataskaitose. Tačiau žmonių lūkestis šiandien yra visai kitas – jie nori savo namo finansinę informaciją matyti čia ir dabar“, – sako V. Jerošenko.

Renkantis daugiabučio administratorių verta įvertinti ne tik administravimo kainą. Ne mažiau svarbu, kaip saugomos gyventojų lėšos, kokius skaidrumo standartus taiko administratorius ir ar kiekvienas gyventojas gali bet kuriuo metu savarankiškai pasitikrinti savo namo finansinę informaciją.