Kauniečiai ruošiasi taupesnei žiemai – atsisveikina su senais šilumos punktais

Ir tai – gera žinia kauniečiams. Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktai atnaujinti ir valdomi moderniais sprendimais, galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos energijos.

„Mano BŪSTO“ prižiūrimuose Kauno daugiabučiuose senų ir neefektyvių šilumos punktų nuosekliai mažėja. Vien šiemet nauji automatizuoti šilumos punktai įrengti 25 namuose. Tad jų gyventojai prisijungs prie tų kauniečių, kurie šilumą jau vartoja efektyviau, nes jų daugiabučiuose seni šilumos punktai buvo pakeisti anksčiau.

Išsiskiria ir šių metų atsinaujinimo tempas. Tam įtakos gali turėti ir pasikeitęs teisinis reguliavimas – iki spalio 1 dienos gyventojai dar gali patys organizuoti seno elevatorinio šilumos punkto pakeitimą automatizuotu.

Pasak „Mano BŪSTO“ produkto vadovo Roberto Jasmonto, šiuo metu jau 77 proc. bendrovės prižiūrimų šilumos punktų Kaune yra modernizuoti. Tai reiškia, kad artėjantį šildymo sezoną dar daugiau kauniečių turės galimybę šilumą vartoti efektyviau.

Pagal šį rodiklį Kaunas sparčiai vejasi Vilnių ir Klaipėdą, kur modernizuota atitinkamai 99 ir 80 proc. šilumos punktų.

„Seni mazgai technologiškai jau yra gerokai pasenę ir neleidžia šilumos valdyti taip efektyviai, kaip šiuolaikinė įranga. Nauji automatizuoti punktai net ir senuose, energiškai neefektyviuose namuose leidžia tiksliau reguliuoti šilumą, užtikrinti didesnį komfortą ir mažinti gyventojų išlaidas“, – sako R. Jasmontas.

Pasak jo, senas šilumos punktas nebūtinai reiškia, kad daugiabutyje bus šalta. Problema kita – tokio punkto darbą gerokai sunkiau tiksliai reguliuoti, todėl šiluma gali būti naudojama neefektyviai. Modernus automatizuotas punktas veikia kitaip: jo parametrai reguliuojami atsižvelgiant į lauko temperatūrą ir realų pastato šilumos poreikį. Taip į namą tiekiama tiek šilumos, kiek tuo metu iš tiesų reikia.

R. Jasmontas atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų pokytį – visi 25 šiemet įrengti nauji šilumos punktai turi galimybę būti prijungti prie nuotolinio valdymo sistemos. Tai leidžia žengti dar vieną žingsnį – ne tik turėti modernią įrangą, bet ir nuolat stebėti jos darbą bei reguliuoti šilumos tiekimą pagal realią situaciją name.

„Nuotoliniu būdu specialistai mato faktines temperatūras, stebi sistemos darbą, analizuoja jos parametrus ir gali iš karto pastebėti nuokrypius. Pasikeitus oro sąlygoms, šilumos punkto nustatymus galima koreguoti nedelsiant, nelaukiant, kol pokyčius pajus gyventojai. Tai ypač svarbu permainingu oru. Jei lauko temperatūra per kelias valandas reikšmingai pakyla, namui nebereikia tiek šilumos, kiek reikėjo prieš tai. Nuotolinis valdymas leidžia į tai sureaguoti iš karto ir nešildyti namo daugiau, nei tuo metu būtina“, – modernaus šilumos punkto privalumus vardija R. Jasmontas.

Seno tipo elevatorinių šilumos punktų modernizavimas tampa dar aktualesnis ir dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo. Pagal Šilumos ūkio įstatymą tokie punktai turi būti pakeisti automatizuotais, o nuo 2026 m. spalio 1 d. jų atnaujinimo darbai bus atliekami įstatymo nustatyta tvarka – atskiro gyventojų balsavimo nebereikės.

„Gyventojai supranta, kad senus elevatorinius punktus bet kuriuo atveju reikės pakeisti, todėl nemaža dalis nenori laukti. Iki spalio 1-osios jie dar gali patys organizuoti modernizavimą – rangovą parinkti konkurso būdu, darbams panaudoti namo kaupiamąsias lėšas, o prireikus trūkstamą sumą išsimokėti dalimis. Todėl dabar tam yra palankus metas“, – pabrėžia R. Jasmontas.