Kauniečiai būsto reikalus sprendžia išmaniai: vietoj skambučių – keli mygtukų paspaudimai

Taupydami savo laiką, daugiabučių gyventojai renkasi skaitmeninius sprendimus ir daugelį kasdienių reikalų sutvarko vos keliais mygtukų paspaudimais.

Apmokėti sąskaitas, pranešti apie gedimą, pasitikrinti, kokie darbai atlikti ar planuojami name, peržiūrėti dokumentus ar sužinoti kitą aktualią informaciją – dar visai neseniai tam reikėdavo skambinti administratoriui arba laukti atsakymo el. paštu. Šiandien vis daugiau „Mano BŪSTO“ klientų šiuos klausimus išsprendžia per kelias minutes savitarnos svetainėje.

Kaune prie „Mano BŪSTO“ savitarnos „BonoDomo“ šiandien jau yra prisijungę 73 proc. klientų. Toks aktyvumas rodo, kad gyventojai nori svarbiausius su namo priežiūra susijusius klausimus spręsti patogiai, greitai ir jiems tinkamu metu.

„Gyventojai šiandien tikisi tokio pat patogumo, kokį jau seniai turi naudodamiesi bankų ar kitomis elektroninėmis paslaugomis. Jie nori bet kuriuo metu matyti informaciją apie savo namą, nelaukti darbo valandų ir reikiamus klausimus išspręsti tada, kai patogu jiems. Būtent tokį principą ir atitinka mūsų savitarna“, – sako „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jerošenko.

Jo teigimu, tokio išsamumo ir funkcionalumo savitarnos sprendimai daugiabučių administravimo rinkoje Kaune vis dar nėra plačiai paplitę. Neatsitiktinai „Mano BŪSTAS“ buvo pirmasis daugiabučių administratorius Lietuvoje, klientams pasiūlęs tokią išsamią savitarnos platformą, kuri ir šiandien nuosekliai vystoma, papildant ją naujomis funkcijomis bei galimybėmis.

Savitarna gyventojams leidžia ne tik apmokėti sąskaitas ar peržiūrėti jų istoriją. Čia galima registruoti gedimus, stebėti jų sprendimo eigą, matyti planuojamus ir jau atliktus darbus, peržiūrėti svarbius dokumentus bei metines ataskaitas, gauti administratoriaus pranešimus ir dalyvauti apklausose. Visa tai pasiekiama telefonu, planšetėje ar kompiuteryje.

Vienas didžiausių tokios sistemos privalumų – aiškumas. Dalis daugiabučių priežiūros darbų vyksta vietose, kurių gyventojai kasdien nemato: ant stogo, šilumos punktuose, rūsiuose ar kitose techninėse patalpose. Todėl natūralu, kad kartais kyla klausimų, kokie darbai buvo atlikti ir kodėl jie buvo reikalingi. Savitarnoje visa ši informacija pateikiama vienoje vietoje – gyventojai gali matyti ne tik darbų aprašymus, bet ir jų eigą ar nuotraukas.

„Kuo daugiau informacijos žmogus gali rasti pats, tuo paprasčiau bendrauti ir jam, ir administratoriui. Savitarna padeda išvengti neaiškumų, nes visa svarbiausia informacija apie namą yra lengvai pasiekiama vienoje vietoje. Tai suteikia daugiau skaidrumo ir pasitikėjimo“, – pažymi V. Jerošenka.

Dar vienas privalumas – galimybė greitai pranešti apie problemą. Pastebėjus laiptinėje neveikiantį apšvietimą, sugedusią durų spyną ar kitą gedimą, pranešimą galima pateikti vos keliais paspaudimais – nereikia laukti, kol pavyks prisiskambinti ar rašyti elektroninį laišką. Gyventojas taip pat gali stebėti, kaip vyksta problemos sprendimas.

Pasak V. Jerošenko, tokie sprendimai keičia ir pačią daugiabučių administravimo kultūrą.

„Kauniečiams svarbu ne tik greitai gauti paslaugą, bet ir žinoti, kas vyksta jų name. Matome, kad žmonės nori daugiau informacijos, daugiau aiškumo ir galimybės viską pasitikrinti savarankiškai. Todėl savitarna tampa patogiu kasdieniu įrankiu, padedančiu paprasčiau rūpintis savo būstu“, – sako Kauno regiono vadovas.

Nors savitarna leidžia daugumą klausimų išspręsti nuotoliu, ji nepakeičia kitų bendravimo būdų. Prireikus gyventojai ir toliau gali kreiptis į klientų aptarnavimo specialistus telefonu ar kitais įprastais kanalais. Tačiau kasdieniams klausimams vis dažniau pakanka kelių minučių prisijungus prie sistemos.