Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vilniaus oro uostą laikinai pervadinti „Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu“.
Šis pavadinimas oro uostui bus suteiktas iki 2029 metų pabaigos.
Kaip pažymima Seimo nutarime, per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, tuo pat metu, vos per 6 metus, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.
Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, o iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.
Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų, šiuo gyvenimo laikotarpiu susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, kuri turėjo didelės įtakos jo lietuviškosios savimonės formavimuisi.
Lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d.
Seimas atkreipė dėmesį į Baroko literatūros reikšmę
Prieš du metus priimtu nutarimu Seimas taip pat paskelbė 2025-uosius metus Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Parlamentarai atkreipė dėmesį į Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400 metų sukaktį.
Seimo priimtame nutarime akcentuojama, kad Lietuvos Baroko epochoje sukurta nemažai originalių literatūros kūrinių. Vien XVII a. išėjo apie 133 poezijos rinkiniai lotynų kalba, kuriuos parengė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę arba dirbę asmenys: Danielius Naborovskis, Stanislovas Serafinas Jagodinskis, Stanislovas Samuelis Šemetas ir kt.
Prieš šimtmetį A. Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą „ANBO”
2025 m. taip pat paskelbti lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. 1925 m. liepos 14 d. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, lėktuvų „ANBO“ projektų autorius Antanas Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą „ANBO-I“.
Seimo nutarime prisimenami taip pat kiti aviatoriai – Jurgis Dobkevičius, Steponas Darius, Stasys Girėnas, Feliksas Vaitkus, Romualdas Marcinkus, Bronius Oškinis ir lėktuvų konstruktoriai.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos karinė ir civilinė aviacija buvo vienas ryškiausių jaunos valstybės modernėjimo, novatoriškumo, kūrybinio ir inžinerinio potencialo įrodymų, įprasmino laisvės ir tobulybės siekį, puoselėtą Lietuvoje 1918–1940 m.
Žymiausias nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygis – lėktuvo „ANBO-IV“ eskadrilės skrydis aplink Europą 1934 m., kurio metu buvo aplankyta 12 Europos valstybių sostinių.
ELTA primena, kad nutarimą dėl 2025 metų paskelbimo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, bei lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais Seimas priėmė 2022 metų gruodžio mėnesį.
