Vienos kunigaikštystės viešose vietose nuolat išdygdavo negražūs užrašai valdovo adresu arba pasigirsdavo neypatingai malonūs šūksniai – kritikos nepakenčiantis, su visuomene skaitytis nelinkęs vienvaldys ėmėsi žygių, siekdamas nubausti netikėlius.
Buvo pasitelktos jėgos struktūros, vyko intensyvios nepaklusniųjų paieškos, švaistomasi grasinimais ir baudomis, tačiau aštrūs žodžiai niekur nedingo, jie atsirasdavo vis naujose vietose, nuskambėdavo naujomis, išradingesnėmis formomis – savotiška protesto akcija nepaliaujamai plito, ir tapo aišku, kad supančioti žmonių liežuvių nepavyks.
Daugiau šia tema
Pasakos dažniausiai baigiasi gerai, tačiau norisi tikėti, kad ir realybėje Kaunas nevirs feodalizmo sala, kur prieš vietos visvaldybės šefą niekas nedrįs netgi garsiau nusičiaudėti.
Sunku įsivaizduoti, kaip mieste, kur laisvės vėjai Sąjūdžio laikais skriejo greičiausiai, atėjus XXI amžiui už griežtesnius, tegul ir ausį rėžiančius pareiškimus valdininko ar politiko atžvilgiu galėjo būti ištrauktas persekiojimo dalgis: prieš V. Matijošaitį skandavusius fanus nustatinėja policija, o Lietuvos krepšinio lyga pasitaškė baudomis Vilniaus ir Kauno klubams, nevengiant netgi bauginimų, jog ateityje rungtynės iš viso gali vykti be sirgalių.
Nūdienos situacija, deja, smarkiai pablogėjo, lyginant laikotarpius nuo 2009 metų, kuomet per mitingus Andriaus Kubiliaus adresu pasirodydavo plakatai sukeitus pirmas jo pavardės ir dar vieno žodžio raides, su aiškia aliuzija į daiktavardį, susidedantį iš dviejų priebalsių „b“, kuris anaiptol nereiškia nei Babtų, nei Balbieriškio. O mitinguotojai dažnai išrėždavo savo nuomonę apie tuometį premjerą ir jo komandą tiesiai, be jokių aliuzijų, taip pat būdavo iki užkimimo švilpiama A. Kubiliui tariant žodį viešuose renginiuose, pavyzdžiui, per „Žalgirio“ arenos atidarymo šventę 2011 metais.
Tada irgi buvo kilę diskusijų, vieni piktinosi tokiu žmonių elgesiu, kiti juos gynė, tačiau argumentų „už“ ir „prieš“ jūroje niekam nešovė į galvą mintis privaišinti šūksnių autorius bylomis ir baudomis vien tiktai už „stipresnes“ frazes valdžios atstovų adresu.
Lietuvai išsivadavus iš sovietmečio, liko daugybė pūlinių, tokių kaip valstybės institucijų, jų vadovų, politikos veikėjų savivalė, tebėra atvertos plačios landos jiems piktnaudžiauti, švaistyti lėšas, įstatymus siūti ir taikyti pagal savo kailinius, tačiau vienas iš pavyzdžių, kuo mes skiriamės nuo Rusijos, Baltarusijos ir panašių valstybių – piliečių teisė viešumoje aštriau pasisakyti prieš įvairaus rango valdžios veikėjus, jeigu jie, tų žmonių nuomone, atstumiančiai ir netinkamai elgiasi.
Taigi, Kaunas, o dabar jau ir Vilnius demokratijos egzamine akivaizdžiai susikirto – skyrus baudas krepšinio klubams, žarstant grasinimus neįsileisti į arenas fanų, pradėjus tyrimą policijai, žala žodžio laisvei neabejotinai padaryta jau dabar, kuomet mes nežinome, kokia bus tų nuobaudų ir tyrimų baigtis.
Tačiau tai – tik vienas atgrasios postsovietinės grimasos vypsnis.
Ko gero, didžiausią nusivylimą kelia ant fanų ridenamos pykčio statinės, išvadinant juos girtuokliais, narkomanais, chuliganais, valkatomis, apdalinant juos daugybe kitų žeminančių epitetų, raginant čia pat stverti už pakarpos, grūsti į „voronokus“ ir vežti į areštines, blykčiojant žaibais taip, tarsi jie būtų mažų mažiausiai kažką žiauriai sumušę ar suniokoję pusę arenos.
Imkime svarstykles ir dėkime ant abiejų jų pusių faktus su visomis pasekmėmis.
Taigi, kas padarė daugiau žalos: skanduotė (aštri, kandi, bet tiesiog skanduotė, ne daugiau) apie krabą ar V. Matijošaičio, jo šeimos verslas Rusijoje, žudančiai ir griaunančiai agresorės karo mašinai mokesčių pavidalu atseikėjant nemenkas sumas, eksportuojant į teroristinę, Lietuvos nepriklausomybei didelę grėsmę keliančią valstybę Rusijos tankams naudojamus guolius?
Kas atnešė daugiau blogybių – besipiktinančių fanų reakcija ar itin ilgai tempta guma, mero verslui niekaip nepasitraukiant iš Rusijos, nesiliaujant šerti jos karo pramonės mokesčių injekcijomis? Kur čia nusveria svarstyklės? Ar fanai, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, privalo reaguoti tiktai nugludintomis, šiukštu smarkiau „neužvažiuojant“ ant verslininkų-politikų, mokesčiais prisidedančių prie žudymo mašinos finansavimo?
Kas kirto skaudžiau mūsų valstybei – paskandavimai ar V. Matijošaičiui ir jo šeimai priklausančios „Vičiūnų grupės“ bendrovės „Vičiūnai-Rus“ aukštas pareigas užimančių darbuotojų susitikimas Maskvoje po Rusijos vėliava (!) su Kubos maisto pramonės ministru Manueliu Sobrino?
Kas stipriau smogė demokratijai, žodžio laisvei, pilietinės visuomenės raidai: fanų šūksniai ar V. Matijošaičio frazės, jog žmonių valią galima nupirkti, apklausas – apeiti, kiti kupini nepagarbos visuomenei išsireiškimai?
Kas didesnę žalą miestui, visuomenei, valstybei atpūtė: skanduotė ar plačiai nuskambėję sklypų skandalai, mero sūnui, verslininkui Š. Matijošaičiui masiškai juos supirkėjant pigesnėmis nei rinkos kainomis iš nuosavybės teises atkūrusių savininkų patraukliuose miesto mikrorajonuose?
O kaip dėl Nemuno ir Nevėžio santakos draustinio apsaugos zonų pakoregavimo savivaldybėje – būtent tik ten, kur visai šalia mero forma buvo įsigijusi žemės ir prieš pat balsavimą įregistravusi 15 sklypų kuriuose buvo numatyta statyti ir pardavinėti namus? „Vieningo Kauno“, „Vičiūnų“ atstovų ir kitų mero aplinkos žmonių nutūpdymo į savivaldybės įmonės? Iš tolo sklindančio nepotizmo, naudojimosi padėtimi tvaiko? Kas nusveria šiose svarstyklėse?
Kodėl jūs, laidantys žaibus fanų adresu, niekada nesipiktinote mero veiksmais, jo arogantišku požiūriu į žmones, paniekinančių frazių laidymu („Buvo, buvo. Vaikšto“, pavyzdžiui, kai Šančių gyventojai protestavo prieš numatytos gatvės tiesimą ramioje rekreacinėje teritorijoje Nemuno pakrantėje, surinkę net 6 tūkst. parašų?
Fanų skanduotė, palyginant su „matijošaitiško“ Kauno laikotarpio pūliniais, įsikerojusias vėžiniais augliais tėra menkučiai trupiniai, katino ašaros kraštelis, kuris buvo be saiko išpūstas, siekiant pavaizduoti merą auka.
Matome paradoksalią situaciją, kuomet žmonės, savo balsais nutiesę merui ir jo šeimai kelius į valdžią, niekaip nenori pažvelgti į tas akis badančias miesto votis, bet iškart puola svaidytis strėlėmis, įžvelgę vos permatomą krislelį kitaip manančiųjų stovykloje.
Kaunas turi dar 2 metus naujam lyderiui atsirasti – priešingu skausmingi procesai, lydimi itin įžūlaus nesiskaitymo su visuomene, nepotizmo, milžiniško turto suėmimo į vienos šeimos rankas, naudojimosi padėtimi smogo, mieste taps negrįžtami, demokratijai suduodant nokautuojančius smūgius.
