Automobilių keliuose kasmet daugėja, tačiau naujų vairuotojų pasiruošimas įgauti teisę vairuoti – vis sudėtingesnis procesas. Socialiniuose tinkluose netrūksta istorijų, kuriose žmonės dalijasi įspūdžiais apie egzaminą, išlaikytą iš 8-to, 16-to ar net 22-to karto. Vairavimo instruktoriai ir ekspertai kelia klausimą – kas nutiko? Kodėl šiandien vairuotojo pažymėjimą gauti sunkiau nei prieš kelis metus?
Vairavimo instruktorius ir eismo ekspertas Artūras Pakėnas pastebi, kad po pandemijos mokinių, iš pirmo karto išlaikančių praktinį „Regitros“ vairavimo egzaminą, sumažėjo net dvigubai.
Remiantis statistiniais „Regitros“ duomenimis, prieš pandemiją mokinių, išlaikančių egzaminą iš pirmo karto, buvo virš 40 proc., tačiau pernai metų duomenys rodo, kad išlankančiųjų kiekis sumažėjo dvigubai – egzaminą išlaiko vos 20 proc. mokinių.
Vairavimo instruktorius pastebi ir kitą tendenciją – seniau iš pirmo, antro arba trečio karto egzaminą išlaikydavo beveik visi – virš 90 proc. žmonių, ir tik keli procentai likdavo tų, kurie praktinį egzaminą laikydavo daugiau nei tris kartus, tačiau tai buvo išimtys.
Šiomis dienomis vairavimo egzaminą žmonėms pavyksta išlaikyti kur kas sunkiau. Socialinio tinklo „Facebook“ vairavimo egzaminų grupėje žmonės dalijasi asmeniniais patarimais, kaip sėkmingai pasiruošti vairavimo egzaminui, į kokias detales atkreipti dėmesį. Dauguma jų pasakoja ir savo patirtis, kaip egzaminą pavyko išlaikyti tik iš 8, 16 ar net 22 karto.
Suprastėjusia tendencija nesidžiaugiantis vairavimo instruktorius A. Pakėnas teigia, kad suprastėjusius išlaikymo rezultatus dauiausiai lemia pačių mokinių indėlis, tačiau prisideda ir pasikeitimai vairavimo mokyklose.
Perspektyvūs instruktoriai išėjo iš vairavimo mokyklų
Ekspertas A. Pakėnas pripažįsta, kad vairavimo mokyklų, ruošiančių būsimus vairuotojus, lygis ženkliai suprastėjo. Pasak jo, visą tai lėmė pandemijos laikotarpis, kai visos vairavimo mokyklos būdavo periodiškai uždaromos ir vėl atidaromos.
„Normaliems žmonėms trūko kantrybė, reikia išlaikyti šeimas, o darbo nėra, dėl to nemaža dalis jaunų ir perspektyvių instruktorių pasirinko kitą profesinį kelią ir nuėjo dirbti į kitas automobilines sritis – autoservisus, pervežimo kompanijas, parduotuves ir panašiai, bet išėjo iš mokymų“, – pasakoja instruktorius.
Po pandemijos prisišaukti grįžti jaunus perspektyvius žmones ir sakyti jam, kad vairavimo mokymas yra perspektyvi profesija, pasak A. Pakėno, yra juokinga, nes dirbti reikia dvigubai daugiau nei paprastam mokytojui, tam, kad gautų tą pačią algą.
„Skaičiau, kad kažkoks muzikos mokytojas laksto per kelias mokyklas ir taip surenka po 20 kontaktinių valandų per savaitę, ir gauna apie 1100 eurų. Su tokiu kiekiu pamokų – 20 kontaktinių valandų per savaitę, vairavimo instruktorius mirtų iš bado. Jam reikia mažiausiai 40-50 kontaktinių valandų per savaitę, kad jis uždirbtų tą 1100 eurų“, – teigia jis.
Tingūs ir nemotyvuoti mokiniai
Vairavimo instruktorius pabrėžia šiuolaikinių mokinių požiūrį į mokymąsi vairuoti – jo teigimu, mokiniai nesupranta, kad reikia patiems mokytis, jie tikisi, kad juos kažkas stebuklingai visko išmokys.
„Įsivaizduokime paprastą vidurinės mokyklos klasę – tie patys mokiniai eina į tą pačią mokyklą, pas tą patį mokytoją, tiek pat valandų, namų darbų, mokosi iš tų pačių vadovėliu, tik kai yra baigiamasis egzaminas – kažkas gauna 10, kažkas 8, o kažkas išvis neišlaiko.
Suprantama, kad visi turi skirtingus gebėjimus, įdėjo skirtingas pastangas, motyvaciją, skirtingai mokėsi ir skirtingai išmoko bei gavo skirtingą rezultatą ir tai yra normalu“, – sako instruktorius.
Pasak jo, vairavimo mokykla niekuo nesiskiria – į vairavimo mokyklą atėję žmonės gali būti pas tą patį instruktorių, mokytis tomis pačiomis metodikomis, tačiau praėjus tam tikram pamokų kiekiui – vienas išmoksta vairuoti pakankamai ir išlaiko egzaminą, o kitas ne.
Kitas dalykas, į ką instruktorius atkreipia dėmesį – mokinių retorika. Jo teigimu, jie kalba, kad reikia atvažinėti 30 valandų.
„Su tokia nuostata jie ateina ir paskui būna šokiruoti – kaip taip nutiko, neišlaikiau egzamino? Kaip jie atvažinėjo tas pamokas, autobusu ar keleivio vietoje? Ar jie išmoko pakankamai vairuoti? Niekas nenori kelti tokių klausimų, visi remiasi į tas valandas, nes tai yra pinigai ir visi nori, kad būtų išdalinti vairuotojo pažymėjimai nemokamai“, – piktinasi jis.
„Regitra“ atskleidžia, kaip išlaikyti egzaminą
Prastą mokinių pasiruošimą pastebi ir „Regitra“ ir teigia, kad tai gali būti susiję su daugeliu veiksnių.
„Dalis vairuotojų į egzaminą žiūri kaip į loteriją ir ateina „pabandyti“, tačiau atkreipiame dėmesį, kad vien sėkmės faktorius nulemti teigiamos egzamino baigties negali. Daugeliui trūksta gilesnių praktinių įgūdžių, kuriems pasiekti reikia tiesiog daugiau laiko važinėjant su instruktoriumi arba šeimos nariu“, – teigia „Regitros“ atstovai.
Paklausus, kokias klaidas dažniausiai daro būsimi vairuotojai, „Regitros“ ekspertai teigia, kad dažniausiai mokiniai nepastebi kelio ženklų arba kitų eismo dalyvių, netinkamai įvertina pavojingas eismo situacijas.
„Tai tikrai nėra lengva užduotis pradedančiam vairuotojui, tačiau būtina tam, kad jis esime galėtų dalyvauti savarankiškai. Kiekvienas vairuotojas pritars, kad situacija eisme keičiasi žaibiškai ir labai svarbu greitai orientuotis bei nuolat stebėti aplinką, teisingai planuoti savo veiksmus ir numatyti kitų eismo dalyvių ketinimus“, – sako įmonės ekspertai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
