Iki XX a. pradžios infekcinės ligos visame pasaulyje lėmė didelį sergamumą ir mirtingumą. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus buvo 47 metai, o gyvybes šienavo tokios infekcinės ligos kaip raupai, cholera, difterija, plaučių uždegimas, vidurių šiltinė, dėmėtoji šiltinė, tuberkuliozė, vidurių šiltinė, sifilis ir panašiai. Iki tol, kol revoliuciją sukėlė atrasti antibiotikai.
Medicinoje pradėjus taikyti antibiotikus, mirtingumas dėl infekcinių ligų smarkiai sumažėjo – dabar daugelyje šalių didžiausią mirtingumą lemia ne bakterijų sukeltos ligos, o širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys.
Be to, smarkiai išaugo tikėtina gyvenimo trukmė, tai dalinai taip pat nulėmė antibiotikai. Visgi dabar, dėl neracionalaus jų vartojimo, vis dažniau susiduriama su problema, kai ir antibiotikai padėti nebegali.
Nebėra kuo gydyti net ligoninėje
Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, stebima auganti problema – atsparumas antibiotikams. Nors iš dalies atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos, tačiau per gausus ir netinkamas šių vaistų vartojimas paspartina atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą.
Ir tokios tendencijos kelia nerimą, sako LSMU Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.
Dažniausiai atsparumą antibiotikams turi pacientai, kurie serga labai sunkiomis onkologinėmis ligomis, turintys atliktą transplantaciją. Šiems pacientams skiriami imunosupresantai, jie daug laiko praleidžia ligoninėse, kuriose gali užsikrėsti hospitalinėmis infekcijomis, tokios bakterijos yra labai atsparios įvairiems vaistams.
„Būna, žiūri į tyrimus ir nebežinai, ką daryti. Visgi tokiais atvejais vis tiek randame gydymo būdų. Pavyzdžiui, yra antibiotikų, kurie registruoti, bet mažai naudojami, arba labai reikšmingai padidiname antibiotikų dozę. Lietuvoje gal dar nesu mačiusi tokio paciento, bet iš užsienio kolegų mačiau beviltiškas antibiotikogramas, kai viskam yra atsparumas ir nebeaišku, kaip dar padėti“, – kalbėjo S. Stankevičiūtė.
Tačiau, kaip sako gydytoja, neretai tenka sutikti ir pacientus, kurie neserga onkologinėmis ligomis, bet paskirti antibiotikai jiems visai neveikia.
„Tikrai pasitaiko ir tarp mūsų pacientų, kai paskiriame antibiotikus, ir jie neveikia. Tai gali būti ir visuomenėje įgyta infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar šlapimo takų infekcija, skiri antibiotiką, kuris tikrai turėtų veikti, o jis neveikia. Kai išauginame bakteriją paaiškėja, kad net visuomenėje įgyta bakterija jau yra atspari. Tada reikia ieškoti mokslu ir klinikine praktika pagrįstų būdų, kaip atrasti antibiotiką, kuris veikia“, – sakė pašnekovė.
Nusipirko turguje ir gydėsi pats, o vėliau vaistai nebeveikė
Gydytoja prisiminė istoriją su pacientu, kurį buvo sunku gydyti, o vėliau paaiškėjo, kodėl.
„Turėjau pacientą, kuris sirgo sunkiu plaučių uždegimu, gydėme jį ligoninėje. Jau po to, kai pagaliau radome, kaip gydyti, jis papasakojo, kad prieš atvykdamas pas gydytojus užsiėmė savigyda, pirko antibiotikus turguje, kurie buvo pagaminti Rusijoje. Tada pasidarė aišku, kodėl mūsų paskirti vaistai neveikė. Esu turėjusi ir moterų pacienčių, vienos pačios gydėsi šlapimo takų infekciją, kitos bakterinę vaginozę. Turėjo likusių senesnių antibiotikų, juos gėrė, o kai pateko į gydymo įstaigą paaiškėjo, kad išsivystė atsparumas“, – kalbėjo S. Stankevičiūtė.
Kai kurios moterų infekcijos, tokios kaip bakterinė vaginozė ar grybelio sukelta infekcija yra linkusios pasikartoti, todėl antibiotikus šioms moterims tenka gerti dažnai. Gydytojai buvo užduotas klausimas, ar dėl pasikartojančių infekcijų nekyla rizika išsivystyti atsparumui, net jei vaistai vartojami pagal rekomendacijas.
Pasak gydytojos, jei jie skiriami pagal nurodomas gaires, tikimybė, kad išsivystys atsparumas, yra mažesnė, nei nesilaikant gydytojų rekomendacijų. Visgi paminėtos infekcijos yra tikrai sudėtingos, todėl jas išgydyti nėra lengva.
„Apskritai pienligei ir bakterinei vaginozei visame pasaulyje ieškoma naujų vaistų, net Lietuvoje yra startuolis, kuriantis naują priemonę gydymui, nes tai labai sudėtinga būklė, ir iki galo medicina nesupranta, kodėl ji tokia kompleksiška. Ir hormoninė moters būklė prisideda, ir gal net yra tam tikras genotipas, kai dėl baltymų ir cukrų makštyje ši liga labiau puola vienas, o ne kitas moteris. Pasaulyje šiai ligai gydyti yra netgi taikoma makšties mikrobiotos transplantacija“, – apie sunkiai antibiotikų veikiamas infekcijas pasakojo S. Stankevičiūtė.
Kaip išsivysto atsparumas antibiotikams?
Kaip pastebi pašnekovė, visuomenei labai sudėtinga suprasti, kad antibiotikai negydo visų ligų ir yra skirti tik bakterijoms, nes visas procesas yra nematomas. Tad ir pacientai ne visada patiki gydytojais, kai sakoma, kad antibiotikais negalima piktnaudžiauti. Tam, kad būtų paprasčiau suprasti, gydytoja paaiškino, kaip veikia antibiotikai.
„Įsivaizduokite, yra bakterijos, kurios gyvena žmogaus organizme, ir sukėlė kažkokią infekciją, pavyzdžiui, šlapimo pūslės uždegimą. Antibiotikai vartojami tam, kad nužudytume infekciją sukėlusias bakterijas. Vienos labiau jautrios antibiotikams, ir jas vaistai nužudys greičiau, kitos mažiau jautrios, bet jei duosime pakankamą dozę, jas irgi pavyks nužudyti.
Problema atsiranda tada, kai antibiotikai nesuvartojami iki galo, tada nužudome tik jautrias bakterijas, o kitos pasimoko, kokia yra vaisto struktūra ir įgauna žinojimą, kaip vaistą sunaikinti“, – aiškino S. Stankevičiūtė.
Kitas bakterijų atsparumo ugdymo būdas yra neracionalus antibiotikų vartojimas, kai jie geriami nepaskyrus gydytojui ir tada, kai šio vaisto visai nereikia. Pavyzdžiui, susirgus peršalimu, kurį sukelia virusai, o ne bakterijos.
„Mūsų visų kvėpavimo takuose gyvena įvairios bakterijos, tačiau ne visada jos sukelia ligas. Peršalimą sukelia virusai, o geriant antibiotikus, kai to nereikia, pamokome jau esančias, bet infekcijos nesukėlusias bakterijas, kokie būna vaistai, ir jos tampa atsparios. Todėl negalima naudoti antibiotikų, kai jų nereikia, nes nebus jokios naudos, tik žala“, – kalbėjo pašnekovė.
Toks pat blogas procesas vyksta ir tada, kai geriama mažesnė antibiotikų dozė nei nurodyta. Užsikrėsti antibiotikams atspariomis bakterijomis galima ir dar vienu keliu – jau minėtose ligoninėse hospitalinėmis infekcijomis ir visuomenėje nuo kitų žmonių.
„Patenkame į užburtą ratą – neracionaliai vartojant antibiotikus jiems išsivysto atsparumas, tada reikia gydyti rimtesniais, platesnio spektro antibiotikais, po kurio laiko ir šie nebepadeda. Visos sveikatos organizacijos ir sveikatos specialistai kartoja, koks pavojingas reiškinys yra atsparumas antibiotikams, bet ši problema niekur nedings ir tik didės“, – pokalbį apibendrino gydytoja S. Stankevičiūtė.
