Pasaka be galo – turbūt taip galima apibūdinti nesibaigiančią Kauno ledo rūmų istoriją. Dar pavasarį ledo sportininkai perspėjo savivaldybę, jog uždarius ledo aikštelę Žaliakalnyje, sportininkai nebetilps ant ledo. Nors ilgą laiką savivaldybė ignoravo sportininkų perspėjimus, galiausiai priimti šiokie tokie sportininkų netenkinantys pakeitimai.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ ne kartą rašė, jog uždarius ledo aikštelę Žaliakalnyje ir sportininkams palikus tik Kauno ledo rūmus, iš karto kilo gausybė problemų.
Dar rugsėjo pradžioje skaitytoja atkreipė dėmesį, jog uždarius senąją Kauno ledo areną daugeliui kauniečių čiuožimo trenerių naujuose ledo rūmuose nebeliko vietos, mat ledo kiekis sumažėjo apie 30 proc.
Ledo trūksta ir dėl kelių kitų aplinkybių – vieninteliame Kaune buvo uždrausta čiuožėjams mokytis kartu su instruktoriumi masinių seansų metu, be to, itin didelę tinklelio dalį užima savivaldybės remiamos Kauno sporto mokyklos „Startas“ treniruotės.
Kaip anksčiau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, sportininkai savo interesus puolė ginti gerokai anksčiau – dar balandžio mėnesį buvo sukurta peticija, kurioje buvo prašoma neuždaryti Žaliakalnio ledo aikštelės, ją pasirašė apie 3 tūkst. gyventojų.
Vienas iš peticiją pasirašiusių piliečių, juristas Marius Kadelskis parašė kreipimąsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su aprašyta Kauno ledo arenos „transformacija“ (kurios metu buvo uždaryta ledo aikštelė).
Šį laišką išsiuntė dar balandžio 22 d., o tą pačią dieną LRT žinių reportaže kalbinti sportininkai išsakė kritiškas nuomones savivaldybės sprendimui.
Beje, ir savivaldybės darbuotojai tuo metu situaciją nupasakojo kiek kitaip, nei dabar.
LRT žinių reportaže Kauno miesto savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas užsiminė, jog jei ledo bus nepakankamai, yra galimybė sugrąžinti senąją ledo aikštelę Žaliakalnyje.
„Šaldymo įrenginių niekas nedemontuoja, tiesiog erdvės transformuojamos, tai jeigu atsirastų tas efektas, kad yra labai daug norinčių ir mes matytume, kad netelpame dviejose aikštėse, bus galimybė susigrąžinti ledą“, – reportaže kalbėjo T. Vasiliauskas.
O dabar, portalo žiniomis, ledo susigrąžinimo varianto savivaldybė visai nebesvarsto ir išsakytos valdininkų mintys buvo tik dar viena dūmų uždanga.
Pagaliau išgirdo?
Kaip anksčiau pranešė portalas, spalio 10 d. Kauno miesto savivaldybė suorganizavo ne viešą susitikimą su ledo sportininkais – be įvairių ledo sporto šakų atstovų, jame dalyvavo ir Kauno vicemeras Mantas Jurgutis, Sporto mokyklos vadovas Mantas Raila.
„Kas vyksta Kaune“ bandė susisiekti su susitikime dalyvavusiu Kauno vicemeru, tačiau nepaisant vicemero pažadų atsakyti į klausimus raštu, portalas atsakymų į du klausimus taip ir nesulaukė, net ir po kelių prašymų ir praėjus kelioms savaitėms laiko.
Užtat lapkričio 7 d. Kauno savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame džiaugsmingai pranešama apie „konstruktyvaus dialogo rezultatą“.
„Matydami, kad kyla klausimų ir nesusikalbėjimų dėl žiemos sporto veiklų Kauno ledo rūmuose, inicijavome susitikimus su žiemos sporto šakų bendruomenėmis. Aptarėme principus, kaip produktyviau organizuoti veiklas ir paslaugas ant ledo. Išklausėme visų pusių lūkesčius, profesionalų pasiūlymus ir nedelsiant ėmėmės sprendimų.
Noriu padėkoti visiems už konstruktyvų ir rezultatyvų dialogą. Jis tik įrodo, jog dirbdami išvien galime pasiekti daugiau – kokybiškiau organizuoti veiklas, kolegiškai naudotis moderniausia žiemos sporto infrastruktūra ir drauge tobulėti“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.
Savivaldybė pranešime spaudai bent jau pripažino, kad komunikacija anksčiau buvo netinkama. Taip pat savivaldybė galiausiai nusileido ir priėmė porą pakeitimų.
Įdomu tai, jog pranešime spaudai visgi cituojami vienos ledo sporto šakos atstovai, kurie negailėjo gražių žodžių.
„Galiu kalbėti už save: dabar – gerai. Gavome norimus, adekvačius, nevėlyvus laikus vaikams treniruoti. Per piko valandas mums būdavo per anksti, 20 valandą – jau vaikai negali sportuoti. Dabar mėgėjai čiuožia iškart po vaikų, tai 21 valanda suaugusiems vyrams irgi turėtų būti geras laikas“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno ledo ritulio mokyklos „Griunvaldas“ direktorius Linas Paražinskas.
Toks džiaugsmas neturėtų per daug stebinti, mat ledo ritulio sportininkams nuo pat pradžių skiriama kur kas daugiau laiko, nei kitų sporto šakų sportininkams.
Daugiametę patirtį turinti dailiojo čiuožimo trenerė Julija Kravčenko portalui anksčiau nurodė, jog iš privatiems klubams likusių laikų apie 75-76 proc. skiriama ledo rituliui, 22-23 proc. laiko skiriama dailiajam čiuožimui, akmenslydžiui lieka apie 1 proc.
Kas keisis?
Pirmiausia, sutrumpintas ledo paruošimo laikas – nuo pusvalandžio, iki 15 minučių. Per dieną tai leis surasti apie papildomą valandą ledo sportininkams.
Taip pat, nesurinkus pilnos grupės žiemos sporto entuziastų, bus leidžiama dalintis laisvu ledo plotu su kitais kolegomis.
Be to, nuo lapkričio 4 dienos įsigaliojo naujas ledo užimtumo tvarkaraštis – šiuo metu tvarkaraštis užpildytas iki pat naujųjų metų.
Visgi nei vienas iš šių pakeitimų daugiau ledo sportininkams ir mėgėjams neparūpins, o būtent ledo trūkumą sportininkai įvardija kaip pagrindinę bėdą.
Džiaugsmu netrykšta
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su keliais žinomais ledo sportininkais paklausti, kaip gi vertina savivaldybės iškomunikuotus pokyčius. Trijų sportininkų nuomonės išsiskyrė nežymiai – kalbinti sportininkai pabrėžė, jog pokyčiai minimalūs, o savivaldybė gerokai pavėlavo.
Štai Dailiojo čiuožimo akademijos trenerė Rūta Sudakovienė nurodė, jog savivaldybė pagaliau pradėjo bendrauti su sportininkais ir tai ko gero yra didžiausias pasiekimas.
„Dar pavasarį mes bergždžiai rašėme laiškus ir skambinome, kreipėmės“, – apgailestavo sportininkė.
Nors kol kas savivaldybės pasiūlymai skamba gražiai, trenerė siūlo palaukti porą savaičių ir pažiūrėti, kaip gi susidėlios tvarka.
Visgi, anot sportininkės dėl perpus sutrumpėjusio ledo paruošimo laiko, per dieną gali atsirasti papildoma valanda.
„Atsirado laikų dirbti su naujokais – anksčiau turėjome visi susispausti į vieną chartą ir čiuožti labai sudėtingomis sąlygomis“, – pasidžiaugė R. Sudakovienė.
Visgi laiko visiškai neužtenka, nors ir yra šiek tiek daugiau, nei buvo spalį ar dar anksčiau.
„Mes dalinamės ledu su kitu dailiojo čiuožimo klubu ir to ledo yra mažai. Kaip ir Startui sakome, mes jiems darome paslaugą, nes susikooperuojame, draugiškai susispaudžiame, kad tilptume visi. Kiekvieną dieną turime po vieną valandą, tik pirmadienį turime 1 val. 45 min“, – nurodė trenerė.
„Laiko tikrai nėra pakankamai, bet tai vis tiek daugiau, nei turėjome anksčiau. Anksčiau turėjome 4 valandas per savaitę. Aišku dabar neturime pakankamai laiko, bet sukamės taip, kaip galime“, – pridūrė R. Sudakovienė.
Sezonas – nuplaukė
Tačiau be abejonės skaudžiausia dalis – kiek ilgai delsė savivaldybė, kol priėmė pokyčius. Mat ledo sporto varžybų sezonas jau seniausiai įsibėgėjęs.
„Liūdniausia dalis yra ta, kad viskas kas įvyko, įvyko lapkričio viduryje. Mums sezonas kaip ir nubrauktas. Visi jau dalyvauja varžybose, o mes tik pradėjome normaliai kas dieną treniruotis.
Gerai, kad susirinkimai vyksta, bet reikėjo visus per vasarą susodinti ir derinti tvarkaraščius, o ne tai daryti lapkričio mėnesį, kai mums šis sezonas realiai nuplaukė“, – apgailestavo sportininkė.
Panašiai kalbėjo ir dailiojo čiuožimo trenerė J. Kravčenko.
„Dabar va jau lapkričio vidurys, o dailiojo čiuožimo varžybų sezonas prasideda spalio mėnesį. Tiesiog neturėjome kur treniruotis. Net nežinau, kaip šiuos metus pavadinti“, – nusivylimo neslėpė trenerė.
Paklausus kodėl jos manymu savivaldybė tik dabar priėmė sprendimus, R. Sudakovienė įvardijo paprastą priežastį – problemomis pradėjo domėtis žiniasklaida.
„Be abejo, vienareikšmiškai, tik dėl to, kad žiniasklaida atkreipė dėmesį. Mokykla Startas irgi dėmesį atkreipė tik tada, kai žiniasklaida atsirado. Kol garso neatsiranda, tuomet deklaruojama, kad visiems viskas gerai“, – paaiškino Dailiojo čiuožimo akademijos trenerė.
Važiuoja treniruotis į Latviją
Kaip jau anksčiau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“ iš visų ledo sporto šakų, akmenslydžio (kerlingo) sportininkams pasisekė mažiausiai. Jiems per savaitę tenka 2 valandos ledo.
Anksčiau akmenslydžio treneris Paulius Krauza portalui teigė, jog reikėtų mažiausiai 6 valandų per savaitę.
Lietuvos kerlingo asociacijos (LKA) generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas sako, jog jei niekas nesikeis, akmenslydį Kaune bus galima laidoti.
„Niekas nepasikeitė. 20 valandą vakaro turime treniruotes. Visi kurie buvo nariai, tokiu laiko atsisako lankyti. Sportas Kaune bus uždarytas“, – perspėjo V. Zalieckas.
„Įsivaizduokit, kaip gali jaunimas 20 valandą ateiti treniruotis. Situacija labai bloga“, – pridūrė LKA atstovas.
V. Zalieckas pridūrė, jog dėl to už borto lieka ir aukščiausias prabos sportininkai – pavyzdžiui ir Bavariško akmenslydžio sportininkai, kurie yra Europos ar pasaulio prizininkai.
Maža to, V. Zalieckas pasakojo, jog kiekvieną savaitgalį vaikai važiuoja treniruotis į Latviją, nes kitaip treniruotis neįmanoma. Tik kiekvieną savaitę išvyksta vis skirtingos komandos.
Na, o Kauno miesto savivaldybę V. Zalieckas vadina visiškai atitrūkusia nuo realybės.
„Buvo toks vicemero (M. Jurgučio, portalo pastaba) komentaras, kad ledas yra visų ir kiekvienas gali užsirezervuoti ledą kada nori. Jeigu tai yra tokia vicemero pozicija ir jam atrodo, kad ledą gali užsirezervuoti bet kada, tai iš tikrųjų taip nevyksta.
Tas visas ledas yra Starto mokyklos. Ir užsirezervuoti laiko be mokyklos palaiminimo nėra jokių šansų“, – paaiškino V. Zalieckas.
Paklausus, kaip gi reikėtų spręsti bėdas, V. Zalieckas teigė, jog reikėtų vieną iš dviejų aikštelių atiduoti Sporto mokyklai, o kitą – likusiems miestiečiams.
„Gal tegul pasiima vieną pagrindinę aikštę ir sutelpa ten, o kitą aikštę tegul atiduoda Kauno miesto interesantams. Kodėl viena sporto mokykla naudoja sporto infrastruktūrą, kuri yra skirta visiems? Man atrodo čia būtų optimaliausias variantas“, – pastebėjo LKA atstovas.
