Antradienį vykusiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje nepaisant Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Kauno bei Marijampolės apskrityse Andriaus Cechanavičiaus rekomendacijos atidėti sprendimo projekto „Dėl Kauno miesto viešųjų kapinių administravimo, priežiūros ir laidojimo paslaugų įkainių nustatymo ir pritarimo sudaryti sutartį“, to nepadaryta. Sprendimas priimtas tarybos 20-ies narių balsais, 8 politikai balsavo prieš, 9 – susilaikė.
Apie būsimą savivaldybės vidinį sandorį su sava įmone „Kapinių priežiūra“ prieš keletą dienų detaliau paskelbė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“.
Savivaldybės Didžiojoje salėje tvirtinant tarybos posėdžio dienotvarkę, Vyriausybės atstovas atkreipė politikų dėmesį, kad pats sprendimo projektas, kuriuo ketinama sudaryti vidaus sandorį ir pavesti penkerių metų laikotarpiui savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūrai“ teikti Kauno miesto viešųjų kapinių administravimo, priežiūros ir laidojimo paslaugas už projektu tvirtinamus įkainius, „kelia abejonių dėl jo suderinamumo su konkurencijos teisės reikalavimais“.
Dėl šių abejonių Vyriausybės atstovas kreipėsi į LR Konkurencijos tarybą ir iš jos gavo atsakymą, su kuriuo antradienį supažindino ir Kauno miesto savivaldybės politikus. Tačiau posėdžiui vadovavęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tuoj pat replikavo: „Ar siūlot išbraukti klausimą iš dienotvarkės ir nelaidoti žmonių?“. Ir tuoj pat pats pasiūlė klausimą svarstyti ir balsuoti dėl sutarties, nes puikiausiai žinojo, kad valdančiajai „Vieningojo Kauno“ frakcijai, turinčiai 26 narius miesto taryboje, jokių abejonių dėl to, kas svarstoma, nekils (kaip ir niekada nekyla), o baudos, kurios savivaldybei gresia pažeidus įstatymus, nebaisios. Bus galima pasibylinėti dėl jų, gal nieko nekainuos. Net jei ir tektų mokėti, tai juk – ne iš asmeninės politikų kišenės…
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba rašte Kauno miesto savivaldybės administracijai (kopija – Vyriausybės atstovui Kauno ir Marijampolės apskrityse bei Viešųjų pirkimų tarnybai) pripažino, jog pateikti anksčiau paminėto „Projekto atitikties konkurencijos teisės reikalavimams vertinimą galėtų tik atlikusi tyrimą bei įvertinusi įvairius Projekte numatyto sprendimo elementus“. Bet atsižvelgdama į kylančias abejones, Konkurencijos taryba pateikė savo preliminarias įžvalgas.
Pirmiausia ji primena, jog LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti, vykdant įstatymų reikalavimus“.
Aiškinamajame rašte, kuris vietos politikams buvo pateiktas iki tarybos posėdžio likus keliolikai dienų, anot biudžetinės įstaigos – Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotojos Medeinos Augustinavičienės, „nėra nurodyta, kad Savivaldybė organizavo konkurencingą procedūrą, kurios metu neatsirado tinkamo paslaugų teikėjo, neaišku, kaip Savivaldybė įvertino sprendimo įtaką sąžiningai konkurencijai. Iš Aiškinamajame rašte pateiktų duomenų nėra pagrindo manyti, kad Projektu planuojamos pavesti paslaugos yra kažkuo išskirtinės, ir jų tinkamo bei nepertraukiamo teikimo negalėtų užtikrinti kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Savivaldybei sudarius vidaus sandorį su savo įmone, kiti ūkio subjektai negalėtų varžytis dėl galimybės teikti šias paslaugas“, – teigia M. Augustinavičienė.
Ji dar ji atkreipė dėmesį į LR Konstitucinio teismo 2024 m. spalio 10 dienos nutarimą, kuriame nurodyta, kad „Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai tada… „jeigu jis aiškinamas kaip toks, remiantis kuriuo, vidaus sandoriai, organizuojant tam tikrų viešųjų paslaugų (vandens tikimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo arba sveikatos priežiūros įstaigose) teikimą, gali būti sudaromi tik išimtiniu atveju, – tik jei taip siekiama užtikrinti, kad minėtos viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai, kad jos būtų kokybiškos, be to, TIK PRIEŠ TAI ĮVERTINUS TOKIO SPRENDIMO ĮTAKĄ SĄŽININGAI KONKURENCIJAI“.
Konstitucinis teismas taip pat nurodė, kad prielaidos užtikrinti sąžiningą konkurenciją savivaldybėms administruojant viešųjų paslaugų teikimą „būtų sudaromos (…) tik konkrečiu atveju įsitikinus, kad (…) savivaldybei pavedus jų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, taip jam nėra teikiamos privilegijos, nėra diskriminuojami kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai“.
Perspėjusi, kad Konkurencijos tarybos ekspertų preliminariu vertinimu, Kaune rizikuojama pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, Konkurencijos taryba konstatavo, jog „Savivaldybė neįvykdė jai nustatytos pareigos įvertinti tokio vidaus sandorio įtaką sąžiningai konkurencijai“.
Kaip ten bebūtų, bet „Kaunas tvarkosi savaip”, ir patikėjus „Kapinių priežiūrai“ (savivaldybės įmonei) visas miesto kapines, ji saugoma nuo konkurentų. Rekvizitai.vz.lt nurodo tokias SĮ „Kapinių priežiūra“ paslaugas: „Kapinių priežiūra, tvarkymas. Laidojimo, šarvojimo paslaugos, reikmenys – prekyba. Dokumentų sutvarkymas laidojimui, laidojimo pašalpoms. Duobkasių paslaugos. Šarvojimo salių nuoma“.
Šiuo metu savivaldybės įmonėje dirba 59 socialiai apdrausti darbuotojai, iš jų – 10 duobkasių. Suderinus su įmone, „Kapinių priežiūra“ ir gavus atitinkamus leidimus, kapinėse gali darbuotis ir privatininkai – kapaviečių tvarkytojai, antkapių, tvorelių statytojai.
Gretimoje su Kauno savivaldybėje – Kauno rajono – tvarkomasi kitaip. Kaip šią savaitę portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas, Kauno rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi Leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo taisykles. Už jų vykdymą ir kapinių priežiūrą yra atsakingi visi 25 seniūnijų seniūnai. Kitus šiose taisyklėse nenumatytus laidojimo ir kapinių tvarkymo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas.
„Mirusiųjų artimieji netekties valandą patys renkasi, kuriam privatininkui (verslininkui) patikėti surengti laidotuves bei atlikti visa tai, kas tokiu atveju atliekama kapinėse. Savivaldybė laidojimo verslu neužsiima, bet kapinių teritorijas prižiūri, kaip vietos savivaldai ir privalu pagal teisės aktus“, – aiškino mero patarėjas.
